respublika.lt

Valdžios darbo vaisiai: birželį elektra Lietuvoje brango 54 proc. Kaina aukščiausia tarp Baltijos šalių (232)

2021 liepos 14 20:15:00
Dobilas Sinkevičius ir Elta

Lietuvoje elektros energijos kaina birželį siekė 77,74 Eur/MWh – palyginti su gegužės mėn., ji buvo 54 proc. didesnė ir buvo aukščiausia tarp Baltijos šalių. Latvijoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina siekė 76,23 Eur/MWh – 57 proc. daugiau nei gegužę. Estijos elektros energijos kaina padidėjo 48 proc. iki 71,68 Eur/MWh.

×
nuotr. 1 nuotr.
Pinigai. Eltos nuotr.

 

Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė gegužę svyravo nuo 1,00 Eur/MWh iki 255,00 Eur/MWh.

„Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos elektros energijos kainai birželį, buvo šilti ir sausi orai ne tik Baltijos šalyse, bet ir likusioje Europoje. Palyginti su praėjusių metų birželiu, tai lėmė 4 proc. visame „Nord Pool“ regione padidėjusią paklausą ir 11 proc. sumažėjusią elektros energijos gamybą regione. Elektros kainą birželį paveikė ir mažesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, palyginti su geguže, „Nord Pool“ regione sumažėjo 13 proc., o Baltijos šalyse – net 55 proc.

Kainų lygis kaimyninėse šalyse taip pat turėjo įtakos Baltijos šalių elektros energijos kainoms. Birželį energijos srautai iš Suomijos padidėjo 22 proc., o tai turėjo įtakos tam, kad mažiausia elektros energijos kaina iš Baltijos šalių buvo Estijos prekybos zonoje. Tuo pačiu metu srautai iš Švedijos SE4 zonos buvo tik 4 proc. mažesni nei prieš mėnesį, o tai lėmė, kad didžiausia kaina tarp Baltijos šalių buvo Lietuvos prekybos zonoje. Be to, kainų didėjimui Baltijos šalyse įtakos turėjo ir energijos srautai iš Rusijos, kurie birželį sumažėjo 41 proc.“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Birželį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos įvairiose „Nord Pool“ pardavimo vietose rodė skirtingas tendencijas, todėl vidutinės sistemos kainos mažėjo 2 proc. iki 43,54 Eur/MW.

Lietuvoje vartojimas augo, gamyba mažėjo

Birželį Baltijos šalyse suvartota 2018 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais. Elektros energijos paklausos padidėjimas pastebėtas Lietuvoje ir Latvijoje: Lietuvoje elektros energijos suvartojimas birželį augo 4 proc., iki 942 GWh. Latvijoje, palyginti su praėjusių metų birželiu, jis padidėjo 3 proc., iki 546 GWh. Estijoje buvo suvartota 530 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, palyginti su ankstesniu mėnesiu, birželį sumažėjo 9 proc., iki 1077 GWh. Lietuvoje buvo pagaminta 346 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. mažiau nei gegužę. Latvijoje gamybos apimtys, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 34 proc., iki 347 GWh. Estijoje elektros energijos gamyba augo iki 384 GWh, tai yra 21 proc. daugiau nei buvo pagaminta gegužę.

Birželį AS „Latvenergo“ hidroelektrinėse pagaminta 181 GWh elektros energijos, kurios, palyginti su praėjusiu mėnesiu, dėl vandens srauto lygio sumažėjo 57 proc. Tuo pat metu išaugo „Latvenergo“ šiluminių elektrinių gamybiniai pajėgumai ir buvo pagaminta 92 GWh elektros energijos. TEC gamybos apimčių padidėjimą lėmė ne tik HES gamybinių pajėgumų sumažėjimas, bet ir didesnė rinkos paklausa.

Praėjusį mėnesį bendras gamybos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse buvo 2 proc. mažesnis nei gegužę – 53 proc. Lietuva pasigamino 37 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 64 proc., Estija – 72 proc.

Rita Tamašunienė: tai valdančiųjų neveiklumo rezultatas


LLRA-KŠS narė, parlamentarė Rita Tamašunienė teigia, kad drastiškai kylančias elektros ir dujų kainas buvo galima suvaldyti. „Elektros kainos pabrangimas buvo prognozuojamas žymiai anksčiau, tai neatsitiko per vieną dieną. Vyriausybė ir Seimas turi pakankamai svertų savo rankose, kad šią energetinę krizę sušvelnintų arba suvaldytų visiškai, pradedant derybomis su elektros tiekėjais, baigiant kompensaciniu mechanizmu. Tačiau dabartinė vyriausybė nuėjo pačiu lengviausiu keliu - visą elektros pabrangimo naštą numetė gyventojams ant pečių ir ciniškai komentuoja faktą lyg tais nieko nebūtų galėję padaryti. Žinoma, šią situaciją buvo galima prognozuoti dar prieš daugiau nei dešimt metų, kada tų pačių konservatorių vyriausybė uždarė Ignalinos atominę elektrinę neparuošus jokių alternatyvių elektros gamybos priemonių. Dar labiau tenka apgailestauti dėl to, kad ir dabar vyriausybė jokių priemonių, kaip tapti nepriklausomiems elektros gamybos prasme neturi. Apibendrinant šią situaciją vertinu, kaip valdančiųjų neveiklumo rezultatą.“,- teigė buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (232)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s