Seimas imasi svarstyti Darbo partijos frakcijos pateiktą siūlymą įteisinti, kad bankai, atsisakydami atidaryti banko sąskaitą, turi gauti teismo leidimą. Teismo leidimo reikėtų ir tuo atveju, jei finansų įstaiga, vadovaudamasi savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, norėtų nutraukti dalykinius santykius su klientu.
1 nuotr.
Už tai numatančias Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 58 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 24 parlamentarai. Dėl šių projektų Seimas nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Į Seimo plenarinius posėdžius šis klausimas sugrįš rudenį.
Siūloma, kad prašymai dėl teismo leidimo atsisakyti atidaryti banko sąskaitą, dėl leidimo nutraukti dalykinius santykius su klientu būtų nagrinėjami Civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka, t. y. per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos.
Pasak „darbiečių“, priėmus siūlomas pataisas finansų įstaiga privalės teismui pateikti pagrįstą prašymą dėl leidimo nutraukti dalykinius santykius su klientu, kuriame turės nurodyti visas rizikas, kurios verčia finansų įstaigą nepasitikėti klientu.
Pasak „darbiečių“, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą būtų užkertamas kelias pernelyg dažnai taikomoms bankų perteklinėms priemonėms.
„Fiziniai ir juridiniai asmenys nuolat susiduria su problema atidarant sąskaitą banke. Bankai neretai be jokių argumentų nesuteikia galimybės įgyvendinti teisės aktuose nustatytos teisės vien dėl banko vidaus politikos. Tai sukelia problemas ir privatiems asmenims, ir verslui“, – sako Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
