respublika.lt

Baltijos šalių vienybę pakirto Astravasnuotraukos (88)

2020 liepos mėn. 06 d. 06:55:58
Irena BABKAUSKIENĖ

Astravo atominė elektrinė, panašu, vis labiau kaitina aistras. Estijoje turėjęs vykti kasmetinis trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimas pažymėtas akibrokštu - Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskutinę minutę atsisakė vykti į jau tradicija tapusį susitikimą. Tuo pat metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis siuntė atsiprašymo laišką Latvijos ambasadoriui Induliui Berziniui, kai konservatorių atstovas viešai apkaltino latvius pardavus Lietuvą rusams. Na, o Latvijos ambasadorius, neseniai Seime susitikęs su R.Karbauskiu, teigė, jog Astravo atominė elektrinė yra iššūkis ne tik Lietuvai.

×
nuotr. 7 nuotr.
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, Latvijos prezidentas Egilas Levitas ir Gitanas Nausėda, susitikę Rygoje praėjusių metų gruodžio mėnesį, dėl Astravo atominės elektrinės dar buvo vieningi, teigdami, jog statybos turi atitikti saugumo reikalavimus.



Energetikos iššūkis

Po susitikimo Seime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku R.Karbauskiu Latvijos ambasadorius I.Berzinis sakė: „Baltijos šalys, kalbant ir apie Latviją su Lietuva, visada laimėdavo, kai dirbdavome kartu. Taip buvo, kai pasiekėme savo nepriklausomybes, taip buvo, kai kartu sugebėjome įstoti į NATO ir ES, - tik todėl, kad dirbome kartu. Vienintelis kelias sėkmei įvairiose srityse - tai glaudžiai bendradarbiauti. Žinoma, mes turime keletą neišspręstų klausimų ir vienas iš jų yra energetikos iššūkis - Astravas. Vis dėlto galėčiau pasakyti, kad tai nėra tik jūsų iššūkis. Tai ir Latvijos iššūkis, nes Daugpilis - vienas didžiausių miestų - yra taip pat ne taip toli nuo Astravo. Tai taip pat mums pavojinga.“

Ambasadoriaus teigimu, jeigu kažkokiu klausimu, pavyzdžiui, Astravo AE, visos diskutuojančios pusės nėra patenkintos, jos gali žengti žingsnį atgal. Vis dėlto, pasak ambasadoriaus, tiek Latvija, tiek Estija yra pasiruošusios toliau tęsti diskusijas dėl susitarimo, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, nors šalių pozicijos išsiskiria.

„Net jei mes turime kokių nors problemų, iššūkių, tai neturėtų tapti kliūtimi puikiam bendradarbiavimui kitose srityse. Mes juk tikrai geri draugai, broliai, turime bendradarbiauti. Jeigu turime problemų, susėskime, kalbėkimės, bandykime išspręsti tai kartu. (...) Mes esame pasiruošę tęsti diskusiją, kalbėtis, estai taip pat. Anksčiau ar vėliau, manau, mes prieisime prie kažkokių bendrų pozicijų“, - teigė Latvijos ambasadorius.

Reikalus aptarė dviese

Nesulaukę Lietuvos prezidento, Saremos saloje bendrus reikalus aptarė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Latvijos prezidentas Egilas Levitas. Pasak Estijos prezidentūros, Lietuvos vadovo neatvykimo į tradicinį trijų šalių vadovų susitikimą priežastis - šalies vidaus reikalai. Tačiau prezidento G.Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis nė neslėpė, jog prezidentas kelionės atsisakė, nes nebuvo pasiektas susitarimas tarp Baltijos valstybių dėl elektros prekybos iš Astravo atominės elektrinės.

„Iki Baltijos šalių vadovų susitikimo energetikos ar ekonomikos ministrams nepavyko pasiekti trišalio susitarimo dėl atnaujintos elektros prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos. Prezidento nuomone, pirmiausia reikėtų pabaigti derybas, turėti konkrečius sprendimus ir derybų rezultatus, tuomet susitikti aukščiausiu lygiu aptarti tolesnį šalių veiksmų planą“, - sakė A.Bubnelis.

Interviu

- Kaip vertinate prezidento G.Nausėdos paskutinę akimirką pareikštą atsisakymą vykti į tradicinį Baltijos šalių prezidentų susitikimą? - „Respublika“ paklausė politologo profesoriaus Algio KRUPAVIČIAUS.

- Tokie sprendimai apskritai turėtų būti priimami iš anksto. Gal šiuo atveju prezidentui G.Nausėdai pakišo koją tam tikra nepatirtis. Galėčiau prisiminti istoriją, kai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmos kadencijos pradžioje taip pat nevyko susitikti su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Baraku Obama (Barack Obama). Aišku, tas akibrokštas buvo didesnis, negu numatytas trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas. Bet tokių netikėtų sprendimų, ypač užsienio politikoje, santykiuose tarp valstybių vadovų reikėtų vengti, juolab kad susitikimas yra kamerinio pobūdžio - susitinka trijų artimiausių šalių lyderiai.

Pats G.Nausėda yra ne kartą pabrėžęs, kad Baltijos šalių partnerystė yra labai svarbus prioritetas, ir, tiesą sakant, per pirmuosius kadencijos metus jis, ypač su Latvijos prezidentu, buvo susitikęs ne vieną kartą. Buvo ir trišalių susitikimų. Tad ir šį kartą, jei ir buvo aplinkybės, dėl kurių nebuvo galimybių išvykti, apie tai visus reikėjo informuoti iš anksto, kad neįvyktų kažkokia sensacija.

- Prezidentas ne kartą kaltintas neryžtingumu, gal šįkart buvo siunčiamas toks stiprus diplomatinis signalas, bandant parodyti savo poziciją, kad Lietuvai Astravo klausimas, dėl kurio nesugebama susitarti, yra labai svarbus?

- Tai tik interpretacijos. Vargu ar tokios interpretacijos turi prasmę, nes tokiais būdais politiniai kompromisai, ypač tarp valstybių, tikrai nėra pasiekiami. Šiuo atveju reikia priešingo veiksmo - reikia dialogo, diskusijų, tada galima rasti išeitis iš sudėtingų situacijų. Žinoma, yra šalių interesai, kartais jie skiriasi, kai kada yra netgi priešingi, nepaisant to, kad šalys yra kaimynės. Sakyčiau, tokioms interpretacijoms, jog atsisakymas vykti į susitikimą yra kažkoks simbolinis veiksmas, reikėtų labai aiškių įrodymų.

- Dažnai sakoma, jog nėra vienybės tarp Baltijos šalių. Ar mes iš tiesų, lyg toje Krylovo pasakėčioje, vežimą tempiame kiekvienas į savo pusę?


- Baltijos šalių istorijoje buvo skirtingi laikotarpiai. Jeigu žiūrėtume į laikotarpį apimantį daugiau negu trisdešimt pastarųjų metų, į laikotarpį, siekiant nepriklausomybės ir po Nepriklausomybės atkūrimo, buvo tokių tikrai plataus ir nuoseklaus bendradarbiavimo periodų, mes sukūrėme to bendradarbiavimo struktūrą - Baltijos Asamblėją, vyksta Baltijos valstybių prezidentų susitikimai, ministrų pirmininkų susitikimai, išties tų platformų ir arenų aukščiausiuose politiniuose lygmenyse yra daug.

Negalima sakyti, kad, pavyzdžiui, ekonominis bendradarbiavimas tarp šalių yra įšalęs. Vyksta ganėtinai dinamiškas bendradarbiavimas, aišku, jis kinta, keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę. Lygiai taip pat ir politinis bendradarbiavimas turi ir pakilimo laikotarpius, ir tam tikrus santykių atšalimo periodus. Visa tai gali būti nulemta įvairių priežasčių. Sakyčiau, kad prezidento G.Nausėdos kadencijoje, ypač jos pradžioje, matėme tą padidintą dinamiką, o dabar, žinoma, Astravo klausimas kiša pagalius į ratus. Bet nėra kito kelio, būdo, kaip sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis.

- Kaip vertinate atskirų politinių jėgų susikirtimą „latvių klausimu”? Turiu omeny tai, kad konservatorius Žygimantas Pavilionis viešai apkaltino latvius pardavus Lietuvą Maskvai, o „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis puolė atsiprašinėti už tokius pareiškimus?


- Manyčiau, tai yra vidaus politinių kovų atgarsiai, dar daugiau - rinkimų kampanijos atgarsiai. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai labai aiškiai savo rankose nori laikyti „anti-Astravo“ kortą ir per ją šiek tiek daugiau mobilizuoti sau šalininkų Seimo rinkimuose. Tėvynės sąjungos politikai apie tai kalba nuosaikiau, o krikdeminis partijos sparnas, kaip rodo Ž.Pavilionio pavyzdys, kalba kategoriškai. Žinoma, žvelgiant į dvišalių santykių prizmę, tai naudos neduoda. Kai pešamės tarpusavyje ir neturime vieningos pozicijos.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (88)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Vitas TOMKUS: JUOKAI JAU BAIGIASI, arba TEGYVULIUOJA PIDERALDEMOKRATIJA!
6. Globalistai atims mamą ir tėtį
7. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
8. N.Venckienė: Jie teisia, o aš vaidinu, kad tikiu
9. Algimantas Rusteika: Bakalaurų vyriausybė pasiilgo Rusijos
10. Po vakcinos nuo COVID-19 - mirtis
11. Globaliame pasaulyje nekorektiška vadintis lietuviu
12. Laukėt, kad Dulkys virusą patvarkytų?
13. Didina pensijas, o jos vis nekyla (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
14. Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?
15. Prieš 30 metų dėl laisvės buvome pasiruošę viskam
16. Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?
17. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
18. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
19. O jeigu karas?
20. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
21. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
23. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
24. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
25. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)

Dienos klausimas

Ar stebėsite išrinkto JAV prezidento Dž.Baideno inauguracijos ceremoniją?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-15 -13 C

-3 +1 C

 

-2 +1 C

-3 +2 C

+2 +4 C

 

+2 +4 C

1-6 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos