"Baltijos tyrimai": partinių reitingų lentelėje stagnacija

Pirmajame trejetuke tarp daugiausiai palaikymo susilaukusių partijų ir toliau išlieka Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tuo tarpu didžioji valdančiosios koalicijos partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – išlieka ketvirtojoje pozicijoje.

Partinių reitingų lentelėje pokyčių nėra

Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje vykdyta reprezentatyvi suaugusių Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų LSDP, už kurią balsuotų 16,2 proc. respondentų (birželį – 18,2 proc.).

Antrojoje reitingų lentelės vietoje toliau rikiuojasi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kurią palaikytų 14 proc. apklaustųjų (birželį – 14,6 proc.), trečiojoje – LVŽS, už kurią balsuotų 9,5 proc. visuomenės nuomonės tyrime dalyvavusių asmenų (birželį – 9 proc.).

Tuo tarpu didžiausia valdančioji partija TS-LKD rikiuojasi ketvirtoje reitingų lentelės vietoje ir sulauktų 9,3 proc. apklaustųjų palaikymo. Birželio mėnesį vykdytos apklausos metu šiai politinei jėgai palaikymą išsakė toks pats procentas apklaustųjų.

Reitingų lentelėje toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,1 proc. respondentų (birželį – 6,6 proc.) ir Darbo partija 5,6 proc. (birželį – 6,1 proc.). 

Dar 4 partijas, naujausios apklausos duomenimis, palaikytų nuo 1 proc. iki 4 proc. suaugusių šalies gyventojų – tai partija „Laisvė ir teisingumas“ (3,7 proc.), Laisvės partija (2,9 proc.), Lietuvos regionų partija (2,6 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga (2,2 proc.) bei Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,9 proc.).

Taigi, lyginant su šių metų birželio mėnesio tyrimu, partijų reitingų lentelė pokyčiai – minimalūs.  

Visgi ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Per paskutinius 2 mėnesius neapsisprendusių gyventojų dalis padidėjo 5 procentiniais punktais.

Sumažėjo A. Anušausko vertinimas

Lyginant su šiais metais birželio mėnesį atliktu tyrimu, 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ir visuomenininką Andrių Tapiną, taip pat per šį laikotarpį sumažėjo palankiai vertinančių kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (5 procentiniais punktais) bei partijai „Laisvė ir teisingumas“ laikinai vadovaujantį Artūrą Paulauską (4 procentiniais punktais), o 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai vertina LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę, eurokomisarą V. Sinkevičių, „valstiečių“ lyderį Ramūną Karbauskį bei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną Eugenijų Gentvilą.

Kaip parodė gyventojų apklausa, per paskutinius 2 mėnesius labiausiai pagerėjo Seimo nario Algirdo Butkevičiaus (6 procentiniais punktais) bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno (5 procentiniais punktais) palankus vertinimas.

Taip pat 4 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino kritikos dėl savo antisemitinių pasisakymų susilaukusį Seimo narį Remigijų Žemaitaitį bei premjerę Ingridą Šimonytę.

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai po paskutinio tyrimo nepakito arba pokyčiai yra minimalūs.

Palankiausiai vertinami prezidentai

Šių metų rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje vykusi apklausa taip pat parodė, kad suaugę Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentus.

Pirmojoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, kurį palankiai vertina 77 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 13 proc. respondentų. Tuo tarpu antrojoje lentelės vietoje esantį dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą teigiamai vertina 72 proc. apklaustųjų, o neigiamai 21 proc. Trečiąją vietą užima dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią palankiai vertina 61 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 31 proc.

Taip pat labiau palankiai apklaustieji vertina krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (palankiai 57 proc., nepalankiai 27 proc.), LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę (56 proc., 35 proc.), eurokomisarą V. Sinkevičių (49 proc., 28 proc.), visuomenininką A. Tapiną (48 proc., 40 proc.), advokatą Igną Vėgėlę (47 proc., 30 proc.), parlamentarą R. Žemaitaitį (46 proc., 36 proc.), Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį (42 proc., 37 proc.) ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną (37 proc., 35 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai nei palankiai. 

Nepalankiausiai rugpjūtį Lietuvos gyventojai įvertino ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (nepalankiai 79 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (nepalankiai 76 proc.), Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (nepalankiai 74 proc.), parlamentarą Petrą Gražulį (nepalankiai 68 proc.) bei premjerę I. Šimonytę (nepalankiai 68 proc.).  

Apklausa vyko 2023 m. rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1016 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.