Balsavimas dėl V.Sinkevičiaus kandidatūros

„V. Sinkevičius yra perspektyvus, naujos kartos politikas, įgijęs išsilavinimą Vakarų Europos universitetuose, atlikęs praktiką ir dirbęs ne vienoje valstybėje. Jis savo veikloje pasižymėjo gerindamas aplinką inovacijoms Lietuvoje, turi svarbių pasiūlymų ir ES laukiančių skaitmenizavimo, ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimo iššūkiams“, – Seime antradienį sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Tuo metu V. Sinkevičius teigė nedrįstąs sakyti, kokį portfelį jam skirtų EK vadovė.

„Kol kas nedrįstu sakyti, kokį portfelį man skirtų EK prezidentė, tai jos prerogatyva. Tačiau akivaizdu, kad strateginiai tikslai, kuriuos savo programoje ji išdėstė, palies kiekvieną sektorių“, – Seime sakė V. Sinkevičius.

Seimo konservatorių frakcijos narys Žygimantas Pavilionis klausė, ar, V. Sinkevičiaus nuomone, teisinga buvo pristatant jo kandidatūrą akcentuoti priklausymą „valstiečių" partijai.

„Man pasirodė, kad kompetencija buvo antrinis elementas, svarbiausias buvo priklausymas didžiausiai frakcijai, kuri gan grubiu būdu bando pristatyti savo kandidatą Briuselyje“, – sakė Ž. Pavilionis.

Tačiau V. Sinkevičius sakė, kad eurokomisaro skyrimo tradicija yra suformuota, ir „valstiečiai" jos paisė.

„Norėčiau priminti, kad kiekvienas Lietuvos nominuotas eurokomisaras būtent ir buvo didžiausios valdančiosios partijos pasirinkimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tik paisė tų tradicijų, kurios buvo suformuotos”, – teigė V. Sinkevičius.

Tuo metu konservatorių frakcijos narys Edmundas Pupinis klausė, kokį portfelį V. Sinkevičius tikisi gauti. Pastarasis sakė, kad tai turėtų paaiškėti rugsėjo pradžioje.

„EK pirmininkė tik pastarąsias dvi savaites pradėjo neformalius susitikimus su galimais valstybių kandidatais. Aš manau, ji, turėdama bendrą vaizdą, nuspręs, kuris iš nominuotų valstybių kandidatų geriausiai tinka eiti pareigas. Manau, mes tą sužinosime apie rugsėjo pradžią“, – teigė V. Sinkevičius.

Tuo metu mišrios Seimo narių grupės atstovė Aušrinė Armonaitė teiravosi, kokia bus V. Sinkevičiaus pozicija bendradarbiaujant su Kinija – pragmatinė ar vertybinė?

„Mano pozicija niekuomet nebuvo kitokia nei ES: pirmiausia vienos Kinijos politika. Antra, matome, kad ir ES išreiškė oficialią poziciją dėl įvykių Honkonge, kviesdama abiejų pusių dialogo.

Kalbant apie bendrai ES ir jos konkurencingumą laikas nustoti būti naiviems. ES konkurencingumas yra vienas svarbiausių veiksnių, norint įgyvendinti ambicingą žaliąją darbotvarkę, aktyviai mažinti anglies dioksido emisijų išmetimą. Labai svarbu, kad tą darytų ne tik ES, bet ir kiti globalūs žaidėjai. ES privalės čia imtis lyderystės, užtikrinanti švarią planetą ateities kartoms“, – teigė kandidatas į eurokomisaro postą.

Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda jau yra pritarę V. Sinkevičiaus kandidatūrai.

V. Sinkevičius gavo liberalų palaikymą: EK portfelis nebus svetimas mano veiklai Lietuvoje

Liberalai, antradienį susitikę su laikinuoju ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi, palaikė jo kandidatūrą į Europos Komisijos (EK) narius, tačiau išreiškė nuogąstavimą, kad Vyriausybė tokiu atveju susilpnėtų. Pats V. Sinkevičius teigė, kad EK portfelis būtų labai artimas jo darbui Lietuvoje, tačiau koks jis būtų – neatskleidė.

„Džiaugiamės tuo, kad valdančioji frakcija nominavo jauną, perspektyvų, mūsų vertinimu, vieną geriausių šios Vyriausybės ministru, bet kartu ir apgailestaujame, kad, jei taip atsitiktų, jog būsite patvirtintas, ši Vyriausybė susilpnės“, – sakė opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Paklaustas apie savo galimybes EK, V. Sinkevičius teigė, kad portfelis turėtų būti artimas jo veiklai Lietuvoje.

„Pirmiausia turiu būti nominuotas oficialiai Lietuvos, vėliau bus galima kalbėti apie galimybes. Portfelio skyrimo prerogatyva yra EK pirmininkės. Buvo daug kalbų, kad Lietuva vėluoja paskirti eurokomisaro nominaciją, bet 6 valstybės ir toliau nėra apsisprendusios. Manau, kad apie rugsėjo pradžią matysime jau tą realų vaizdą. Vėliau procedūra persikels į Europos Parlamentą“, – sakė V. Sinkevičius.

„Tikrai nebus tas portfelis labai svetimas man ir veiklai, kurią dirbau Lietuvoje“, – pridūrė laikinasis ministras.

Liberalas Eugenijus Gentvilas nuogąstavo, kad V. Sinkevičiui pasitraukus į EK, susilpnės Vyriausybės darbas.

„Buvo mano gyvenime laikotarpis, kai 6 metus negyvenau Lietuvoje ir grįžau su plačiu bagažu, kurį galėjau įgyvendinti Lietuvoje ir čia pritaikyti“, – teigė V. Sinkevičius.

Laikinasis ministras taip pat sakė, kad EK pirmininkei Ursula von der Leyen nekilo klausimų dėl to, kad Lietuva į EK siunčia vyrą, o ne moterį.

„Klausimų pačiai Europos Komisijos pirmininkei nekilo (dėl lyčių lygybės. – ELTA). Kiek bent jau seku tuos įvykius, (...), jau dabar skaičiuoju apie 12 moterų. Bus 14 vyrų ir 12 moterų. Žinoma, 6 šalys dar nėra apsisprendusios. Vienintelė šalis, kuri pateikė du kandidatus – vyrą ir moterį – Rumunija“, – sakė V. Sinkevičius.

Liberalo Jono Liesio paklaustas, kaip vertina europarlamentaro Stasio Jakeliūno nuomonę, esą jis negali eiti pareigų EK, laikinasis ministras teigė, kad tai tėra jo nuomonė.

„Kiekvienas laisvas turėti savo nuomonę, ir tai yra jo nuomonė“, – sakė V. Sinkevičius.

Laikinojo ministro teigimu, jei jis bus nominuotas į EK, mėnesio jam pakaktų susipažinti su Briuselyje vykstančiais procesais.

„Kalbėjausi ir su dabartiniu eurokomisaru, susitarėme susiskambinti, susitikti, aptarti toliau klausimus, kaip vyksta tie procesai. Tą minutę, kai Lietuva mane nominuoja, laukia dar vienas labai didelis iššūkis, klausymai Europos Parlamente (EP). Jie tikrai labai sudėtingi, trunkantys kelias valandas. EP nariai nori sužinoti ir pažiūras politines, ir nuveiktus darbus, ir suprasti, ar iš tiesų tos patirties bei atsakomybės pakanka.

Niekada nebėgau nuo klausimų Seime ir nesiruošiu bėgti nuo jų ten. Tas mėnuo, jei būsiu nominuotas, bus pakankamas laikotarpis susipažinti su maksimaliai plačiu europarlamentarų ratu, pasikalbėti, prisistatyti“, – sakė V. Sinkevičius.

Antradienį V. Sinkevičiaus kandidatūrą į EK narius taip pat planuojama teikti Seimui.

Primename, kad eurokomisaras renkamas penkerių metų kadencijai. EK nariai gauna bazinį darbo užmokestį, lygų sumai, kuri gaunama 16 lygio trečios pakopos Sąjungos pareigūno baziniam darbo užmokesčiui pritaikius procentinius dydžius, kurie priklauso pagal pareigybes. EK narys gauna 112,5 proc. Tai maždaug 20 tūkst. eurų.

Eurokomisarą skiria Vyriausybė, poziciją suderinusi su prezidentu ir Seimu.

EK liepos viduryje išsirinko naują pirmininkę, kuria tapo buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

Dabartinės EK įgaliojimai baigsis 2019 m. spalio 31 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. pradės darbą nauja EK.