Auksinės „greitukės“ atsirūgs

Vilniaus apygardos prokuratūrai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prieš penkerius metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdyto „greitukių“ pirkimo. Skandalais šis pirkimas apaugo vos tik prasidėjęs, tačiau teisėsaugos dėmesio sulaukė tik dabar, kai į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Šleifas vilkosi 5 metus

V.P.Andriukaitis prokurorų pagalbos paprašė, kai SAM teko grąžinti į biudžetą netinkamai panaudotus beveik 2,3 mln. litų ES paramos. Teisėsaugininkų prašoma įvertinti, ar laiku įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą galėjo sutrukdyti galimi netinkami Bendrojo pagalbos centro (BPC) tarnautojų veiksmai. Mat BPC deleguotas ekspertas rengė ir tikslino įdiegti į „greitukes“ reikalingos kompiuterinės bei programinės įrangos technines specifikacijas, teigiamai įvertino du įrangos pirkimus, kol staiga paaiškėjo, kad niekas neveikia.

Valstybės kontrolei įtarimų dėl neracionaliai panaudotų ES ir valstybės biudžeto lėšų kilo dar 2008 m. gruodį. Valstybės auditoriai, atlikę šio viešojo pirkimo auditą, nustatė, kad medikų darbe neįmanoma pritaikyti į beveik 100 mašinų įkomplektuotų automobilinių kompiuterių su skaitmeniniu ryšiu ir GPS (vietos nustatymo) sistemų. Mat nebuvo grįžtamojo ryšio nei su dispečerinėmis, nei su BPC, kurio dešimtimis milijonų litų vertinamas projektas vis strigo.

Kiekvienas toks įrangos komplektas kainavo po 31,5 tūkst. litų, o jais buvo aprūpintos 96 „greitukės“. Tik 14 iš 56 naujus automobilius gavusių įstaigų dalį šios įrangos naudojo, likusios brangius „žaisliukus“ paliko dulkėti sandėliuose.

Valstybės auditoriai pliekė SAM, kad ši, pirkdama kompiuterius su programine įranga, kuri moraliai pasensta per keletą metų, apie 3 mln. litų tiesiog išmetė į balą. Tačiau kaltųjų pradėta ieškoti tik dabar.

EK sankcijų išvengė

Ankstesnė SAM vadovybė tikėjosi, kad atsakomybė dėl nenaudojamų GPS sistemų bus kolektyvinė (kartu su Vidaus reikalų ministerija bei BPC), ir iššvaistytus milijonus Vyriausybė kompensuos iš valstybės iždo.

Finansų ministerija dar 2011 m. ėmėsi iniciatyvos, kad šie pinigai būtų išbraukti iš Europos Komisijai (EK) deklaruojamų projektų vykdymo išlaidų. Taip buvo apsidrausta nuo galimų EK sankcijų, jei pažeidimus pripažintų pačios EK arba Europos audito rūmų kontrolieriai.

V.P.Andriukaitis „Respublikai“ sakė, kad jam perėmus SAM vairą dar buvo bandoma išvengti nuostolių ir fiksuoto teisinio pažeidimo. Siūlyta koreguoti projektą ir sandėliuose gulinčius kompiuterius instaliuoti GMP automobiliuose bei GMP stotyse, įdiegti juose naują programinę įrangą.

„Tačiau Valstybės kontrolė ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) nustatė, kad negalime net dalies įsigytos kompiuterinės įrangos panaudoti, nes projektas jau yra teisiškai pasibaigęs, - teigė ministras. - Kai ir teismas mūsų skundą atmetė, teko grąžinti lėšas. O tada natūraliai kilo klausimas, kas gi kaltas“.

Kaltų ieško ne ten

Buvęs laikinasis BPC vadovas Tadas Maroščikas įsitikinęs, kad už sprendimą prisipirkti automobilinių kompiuterių ir GPS įrangos atsakinga pati ministerija. Esą tai patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs jos skundą.

„Gal ir gerai, kad prokurorai ėmėsi šitą istoriją tirti - galiausiai bus padėtas taškas, - „Respublikai“ sakė laikinasis BPC vadovas. - SAM buvo apskundusi CPVA ir Finansų ministerijos sprendimą, įpareigojantį grąžinti į biudžetą tuos pinigus. Mes buvome įtraukti kaip trečioji šalis. Bet skundas buvo atmestas, o BPC nebuvo įpareigotas imtis kokių nors veiksmų. Buvo pasakyta, kad tai yra SAM problema“.

Pasak T.Maroščiko, 2007 m. vasarą, kai ministerija kreipėsi į BPC prašydama deleguoti ekspertą parengti dalį viešojo pirkimo konkurso techninių specifikacijų, centras veikė dar tik Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, o „greitukes“ su GPS ir kita įranga SAM buvo suplanavusi pirkti visai Lietuvai.

„Mūsų atstovas nebuvo viešųjų pirkimų komisijos narys, o kas vyko komisijoje, mes net ir dokumentų nelabai turime, - tikino jis. - Buvo pateikti reikalavimai tai įrangai, tuo BPC misija ir baigėsi. Kam ir kiek pirkti įrangos, sprendė pati ministerija, o dabar tarsi ieško kaltų“.

Kam dreba kinkos

V.P.Andriukaitis neatmeta galimybės, kad prokurorai gali nustatyti pažeidimų ir su minimu viešuoju pirkimu susijusių SAM darbuotojų veiksmuose.

„Stengsiuosi, kad būtų išaiškinti visi pažeidimai. Nematau reikalo ką nors čia slėpti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai dabar turi galimybę išaiškinti visus vykdyto pirkimo aspektus“, - vylėsi ministras.

Paklaustas, ar nustatyti kaltininkus nesutrukdys senatis, nes automobiliai buvo perkami 2007-2008 m., V.P.Andriukaitis sakė taip nemanantis, mat 2,3 mln. litų SAM į biudžetą grąžino tik prieš daugiau nei mėnesį.

Kinkos dėl jau pamiršti spėto „greitukių“ viešojo pirkimo turėtų drebėti ir pirkimą organizavusiems SAM valdininkams, viešųjų pirkimų komisijos nariams, teisininkams, kurie rengė bei tikrino pirkimo dokumentus.

Kas, jei prokurorams, kaip ir Valstybės kontrolei, užklius, kad SAM, pirkdama daugiau nei 100 „greitukių“, už kiekvieną mokėjo 20-30 proc. brangiau nei savarankiškai po vieną automobilį pirkusios GMP stotys ar ligoninės?

SAM pirkto vieno automobilio su medicinos ir kompiuterine įranga kaina viršijo 345 tūkst. litų. Iš viso pirkti 123 automobiliai už beveik 42 mln. litų. Nenaudojami kompiuteriai ir GPS įranga sudarė 9,11 proc. automobilio vertės, dar 4,3 proc. sudarė įkomplektuoti naujagimio šildymo vieta ir portatyvinis EKG aparatas, kurie tapo nebereikalingi, iš karto po pirkimo įsigaliojus naujiems SAM patvirtintiems reikalavimams GMP automobilių komplektacijai.

Valstybės auditorių nuomone, dar daugiau kaip 1,2 mln. litų SAM neracionaliai išleido nepagrįstai pirkdama 17 greitosios pagalbos automobilių ligoninėms, kuriose uždaryti akušerijos skyriai. Mat joms visiškai nereikėjo B tipo mašinų, būtų buvę racionaliau pirkti A tipo automobilius, skirtus pacientams pervežti, ir taip kiekvieno iš jų medicinos įrangai sutaupyti po 73,5 tūkst. litų.

Anksčiau prokurorų nesudomino

O ir be įrangos SAM už kiekvieną iš 123 automobilių mokėjo po 225 tūkst. litų, nors vos 2 automobilius iš to paties tiekėjo Vokietijos bendrovės „IBF Fiutak GmbH“ pirkusios Vilniaus universiteto Santariškių klinikos mokėjo po 10 tūkst. litų mažiau. Taigi SAM papildomai galėjo neišleisti 1,23 mln. litų. Bet kažkodėl išleido.

Pasak buvusio SAM patarėjo ir Europos tinklo prieš korupciją sveikatos apsaugoje nario Eduardo Vaitkaus, ministerija tai pačiai Vokietijos bendrovei brangiau mokėjo ir už „greitukių“ medicinos įrangą. Pavyzdžiui, už infuzinius siurblius paklota po 5 tūkst. litų, o klinikos mokėjo po 3 tūkst. litų.

„Žinoma, rinka diktuoja, kad perkant prekes urmu, jos kainuoja mažiau, tačiau šiuo atveju nutiko priešingai, - „Respublikai“ sakė E.Vaitkus, dar iki Valstybės kontrolei pateikiant audito ataskaitą kreipęsis į Generalinę prokuratūrą ir pateikęs savo skaičiavimus, kad SAM per minėtą viešąjį pirkimą galėjo vėjais paleisti apie 15 mln. litų.

„Rašiau kaip Lietuvos pilietis, gindamas viešąjį interesą. Juk SAM viešojo pirkimo komisija, gavusi per brangų pasiūlymą iš vienintelio tiekėjo, turėjo teisę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu stabdyti konkursą ir skelbti derybas su tiekėju, kad mažintų kainą. Bet kažkodėl to nepadarė. O Generalinė prokuratūra, didelei mano nuostabai, atsakydama į skundą parašė, kad ji neturi pretenzijų... Viešųjų pirkimų tarnybai“, - prisiminė E.Vaitkus.

Dar šiam piliečiui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, jeigu Generalinės prokuratūros atsakymas jo netenkina.

„Kreipiausi ne į teismą, o į žiniasklaidą. Ir ką jūs manote? Viename dienraštyje buvo paviešinti konkursą laimėjusios bendrovės „IBF Fiutak GmbH“ grasinimai, kad už pagalių kaišiojimą verslininkams į ratus sulauksiu ne 15 mln. litų, o 15 mln. eurų vertės ieškinio. Ką dar galėjau padaryti?“ - klausė E.Vaitkus, abejodamas, kad ir šįkart švaistūnai sulauks atpildo.