Atskira Konstitucijos aiškintojų „nuomonė“: kur paslėpti kolegą E.Šileikį?

KT neseniai išaiškino, kad dirbantiems teisėjams ir valstybės tarnautojams mokamos valstybinės (nepainioti su senatvės!) pensijos neprieštarauja šalies Konstitucijai. O E.Šileikis pastebėjo tokių pensininkų paradoksą. Tarkime, Jonas, dirbęs teisėju, išeina iš darbo. Jonui paskiriama valstybinė pensija. Kad turėtų nuolatinių pajamų šaltinį. Jonas po kurio laiko vėl grįžta į darbą. Grįžęs jau gauna ir algą, ir valstybinę pensiją. O Jono vienmetis kolega Petras, kuris plušėjo be pertraukos, nebuvo išėjęs iš darbo ir vėl sugrįžęs, jokios valstybinės pensijos negauna. Petras gauna tik algą. Retorinis klausimas - ar šie valstybės tarnautojai traktuojami vienodai? Ne, Jonui finansiškai geriau, o Petrui blogiau. Taip atsakytų kiekvienas ne teisininkas. Arba abiem duok, arba niekam neduok. Bet taip negalvojo net aštuoni KT teisėjai. Tik E.Šileikis įžvelgė, kad taip sukuriama panašioje padėtyje esančių asmenų konstitucinė nelygybė. Ir šią nelygybę jo kolegos ignoravo.

Konstitucija ar Koranas?

KT devyni teisėjai, įskaitant ir KT pirmininką, yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkai - Konstitucijos straipsnių išaiškintojai. Kaip antikoje Delfų orakulai. Tačiau jei aštuoni orakulai tame pačiame daikte įžvelgia beržą, o devintasis orakulas - obelį, visuomenė ima galvoti, kad svarbiausias šalies teisinis dokumentas nėra visiškai tvirtai suręstas. Tarsi skirtingi mulos skirtingai interpretuotų to paties Korano suras. O jei visuomenė ima abejoti, ji iškart ima ir įtarti. Kad pamatinis Lietuvos valstybės dokumentas kažkuo primena lyrinį eilėraštį. Semantiškai praskydusį. Autorius galvojo vienaip, o kiekvienas skaitytojas ar skaitovas interpretuoja savaip. Laisvai sudėliodamas kirčius. Tad vienas išryškins žodį „pasaulis“. O kitas - „kiaulę“. Nors autorius galvojo apie saulę.

Teisė viešai pareikšti savo atskirąją nuomonę KT teisėjams suteikta tik 2008 metų gale. Ir ši nuomonė gali būti pareikšta per tris darbo dienas. Kas svarbiausia - jau po KT sprendimo paviešinimo! Kai šis kolektyvinis sprendimas jau neapskundžiamas! Tad kokios išvados? Pirma, reikia pilietinės drąsos, kad eitum prieš srovę. Taptum tarp kolegų išsišokėliu. Antra, tas „išsišokimas“ informuoja visuomenę, kad Konstituciją galima interpretuoti ir kitaip. Tačiau jau niekaip negalima paveikti KT teisėjų daugumos interpretacijos. Galutinis rezultatas - visuomenė dar kartą pajunta esanti bejėgė. Tačiau „išsišokėlį“ gerbia. Ir kas svarbiausia - nusprendžia, kad būtent jis buvo teisus! Nes taip tikėjo savo tiesa, kad nepabūgo priešintis daugumai. Visuomenėje, linkusioje kentėti ir prisitaikyti, tokių nepabūgusių yra mažuma.

Konstitucija ar batonas su razinomis?

E.Šileikis yra teisės profesorius, konstitucinės teisės specialistas. Mokęsis ir stažavęsis Frankfurto, Frankfurto prie Maino ir Berlyno universitetuose. Keleto knygų ir daugelio straipsnių apie konstitucinę teisę autorius. 2008 metais Seimas, patvirtindamas E.Šileikio devynerių metų kadenciją į KT teisėjus, buvo kaip niekad vieningas. Tačiau būtent šis Vokietijoje, vos ne pagrindinėje Europos Sąjungos strategėje, stažavęsis teisininkas yra 2014 metais pareiškęs atskirąją nuomonę, kad nepagrįstai ignoruojama Lietuvos Konstitucijos viršenybė prieš ES teisę.

KT, derindamas ES teisę prie Lietuvos Konstitucijos, remiasi 2003 metų gegužės 10 ir 11 dienos referendumu dėl Lietuvos stojimo į ES. Ir taip patvirtintu konstituciniu aktu dėl Lietuvos narystės ES. Tad nusprendus, kad „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, Lietuvos Konstitucija tapo batonu. Į kurį galima prismaigstyti įvairiausios vertės razinų. Mechaniškai sukilnoti į šalies pagrindinį teisinį dokumentą ES teisę. Ir tą dokumentą išklibinti. Lietuvos Konstitucijos viršenybę paliekant tik tuščiu plepalu. Esą labai gerbiu mamą, bet vis vien klausau kaimynės iš šešto buto. Tarkime, anksčiau Konstitucijos 125 str. skelbė, kad pinigų emisija yra Lietuvos banko teisė. O dabar, kai eurų srautus reguliuoja Europos centrinis bankas, mes tokios išimtinės teisės neturime. 125 str. jau aptakus - „Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus (...) nustato įstatymas“! Labai aptaku. Taip aptakiai keičiant Konstitucijos straipsnius, greitai juose išvysime ir ES kreivo agurko direktyvą ar kaitrinių lempų ribojimą. Ne tiesiogiai, įžūliai, bet aptakiai.

KT teisėjas E.Šileikis yra pareiškęs savo atskirąją nuomonę ir dėl 2012 metais per Seimo rinkimus užfiksuotų pažeidimų. Tąkart KT paskubėjo paskelbti išvadą, kad vienos partijos kandidatų eilė patvirtinta neteisėtai. Išvada itin pamalonino šalies prezidentės ausis. Tačiau E.Šileikis savo atskirojoje nuomonėje pareiškė, kad „išvada pernelyg grindžiama prielaidomis“, nespėjus atlikti išsamaus tyrimo. O tai, anot E.Šileikio, yra „kontroversiška teisinės valstybės principo atžvilgiu“. Savaime aišku. Nes per KT teisėjų skubėjimą daryti išvadas buvo pažeista nekaltumo prezumpcija. Bet kas į tokią „smulkmeną“ gilinasi?

Teisėjai ar jungtinis nuolankumas?

KT teisėjo E.Šileikio kadencija baigiasi 2017 metais. Tikėtina, kad į jo vietą bus pasiūlytas ES teisei, Konstitucijos interpretacijoms ir piliečių teisių iškraipymams palankesnis kolega. Nuolankesnis šalies vadovų įnoriams. Kad Lietuva šiukštu neapsigėdintų prieš Europą. Tiesa, teisininkų luomas yra uždaras ir viešumoje korektiškas. Tik kartais prasprūsta į viešumą nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, komentuodamas KT teisėjo atskirosios nuomonės institutą, yra taip rašęs: „Tuo tarpu jis (KT teisėjo atskirosios nuomonės institutas - red. past.), tiksliau, tai, kaip yra sureguliuoti atitinkami santykiai, kelia rimtų problemų - ne vien „grynai teisinių“, bet ir bihevioristinių - susijusių su KT teisėjų laikysena kitų teisėjų bei visuomenės, kaip galutinio konstitucinės jurisprudencijos adresato, atžvilgiu.“

Išvertus į paprastą kalbą, KT teisėjų laikysena turi būti vienoda. Jei suklydot ar nuomonės skirtingos - diskutuokite už uždarų durų. Vieną ausį pakreipę į prezidentūrą, kitą - į Seimą, o akis - į Briuselį. O viešumoje tylėkit. Kad vietiniai aborigenai neištvirktų. Nepultų kurti sąmokslo teorijų. Suprask - savo nuomonę viešai išsakantis KT teisėjas yra Lietuvos piliečiams žalingesnis nei alkoholio cisterna. Nes nuo svaigalų svaigsta, o tokie kaip E.Šileikis dar verčia galvoti.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“