(22)Pirmalaikiai rinkimai, vargu ar tikėtini, tad dar metus gyvensime su šia valdžia, tik ar ji, įstrigusi prie Seimo pirmininko kėdės, dar pajėgi nuveikti darbus ne savo principams, o žmonių gerovei? Ar pavyks įveikti įsisukusią krizę ir ko dar galima tikėtis iš šios kadencijos Seimo, „Vakaro žinios“ pasiteiravo politologo Algio Krupavičiaus.
8 nuotr.
Pasak politologo, dabartinė situacija nėra nauja ar labai netikėta - absoliuti dauguma seimų į kadencijos pabaigą ima dirbti lėčiau, tačiau tuo pat metu sustiprėja išcentriniai procesai.
„Dažnai Seimui patvirtinus paskutinįjį savo kadencijos biudžetą paaiškėdavo, kad „de facto“ daugumos jau nebėra - apie naujus rinkimus galvojantys politikai stebi situaciją ir, esant reikalui, be jokių skrupulų keičia partijas ar frakcijas. Įtakos turi ir tai, jog šiandien koaliciją sudaro 3,5 partijos. Jei būtų dvi, gal trys, tikėtina, joms pavyktų susitari. Visa tai lemia, kad daugėja anarchijos ir sumaišties, bet tame nėra nieko naujo“, - teigė A.Krupavičius.
Išskirtiniu politologas pavadino tik Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio klausimą, nes pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos seimų istorijoje susiklostė tokia situacija, kai pirmininko pareigas einantis asmuo nepriklauso nei pozicijai, nei opozicijai, o yra savotiškame politiniame vakuume.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad „vadžias atleido“ ne tik Seimas, bet ir Vyriausybė.
„Tikėtina, atsipalaiduoti jie sau leido dėl premjero ligos, tad teikiamas biudžeto projektas nebuvo aptartas net su valdančiaisiais. Ankstesniais metais valdantieji visuomet atidžiai peržiūrėdavo siūlomą biudžetą, tuomet jį aptardavo su Vyriausybe, su Finansų ministerija ir pateikdavo svarstymui. Tai, kad šiais metais to padaryta nebuvo, akivaizdžiai rodo, jog veiksmų koordinavimo trūksta ir Vyriausybėje“, - pastebėjo pašnekovas.
Paklaustas apie naujus politikų planus dar labiau griežtinti prekybos alkoholiu laiką, A.Krupavičius priminė, kad valdantieji tokius tikslus išsikėlė prieš rinkimus ir dabar juos bando realizuoti. Tiesa, pasak politologo, būtų geriau, jeigu pirma būtų išspręstos gerokai šalies gyventojams svarbesnės problemos: „Net koalicijos partneriai kritikuoja Vyriausybę ir jos 2020 metų biudžetą. Stringa politikų pažadai dėl vaiko pinigų ir nemokamų bakalauro studijų. Šitie, vis nesprendžiami klausimai yra gerokai svarbiau negu nauji ribojimai alkoholiui, juolab kad pastarųjų dabartinės kadencijos Seimas ir taip priėmė labai daug.“
Taip pat jis pripažino, kad naujus įstatymus seimūnai priima stabteldami, klupinėdami ir ne visada susikalbėdami tarpusavyje, todėl gali būti keliamas ir pirmalaikių Seimo rinkimų klausimas.
Visgi mažai tikėtina, kad tokie rinkimai bus surengti.
Nieko naujo politologas neįžvelgė ir tame, kad visuomenė nepasitiki Seimu.
„Kiekvienos kadencijos pradžioje naujas Seimas žada, kad dirbs visuomenės naudai ir rūpinsis savo reputacija. Kadencijai einant į pabaigą tampa aišku, jog didesnė dalis pažadų taip ir liko pažadais, todėl politikų reitingai ir įvaizdis sėkmingai smunka žemyn, o Seimas toliau išgyvena pasitikėjimo krizę. Įvertinus tai, dabartiniai 11 pasitikėjimo procentų nėra netikėti“, - pastebėjo A.Krupavičius.
