respublika.lt

Atominės uždarymui 3,3 mlrd. eurų neužteks

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 lapkričio 13 16:47:05, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 22 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

Mūsų politikai nuolat viešai deklaruoja, kad Ignalinos uždarymui išleisime apie 3,316 mlrd. eurų, iš kurių maždaug pusę duos ES bei kiti donorai, ir 2038-aisiais pagaliau maratonas baigsis. Tačiau paaiškėjo, kad tai - toli gražu ne visiška tiesa. Ir po 2038-ųjų tam leisime pinigus, nes dar reikės ir giluminio atliekyno radioaktyvioms atliekoms. Tokio, kokio pasaulis dar nėra matęs.

 

Ne milijonai, o milijardai

Europos Komisija pateikė oficialų pranešimą, kuriame nurodyta, kad Lietuva nesilaiko direktyvos nuostatų, kadangi Lietuvos pateiktoje panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nacionalinėje programoje trūksta su ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų finansavimo mechanizmais susijusių nuostatų. Jei direktyvos ir toliau nebus laikomasi, grės milžiniškos baudos.

Todėl Energetikos ministerija Vyriausybei teikia projektą, kuriuo siūlo į Rezervinį fondą kasmet įnešti po 42,73 mln. eurų - tam, kad būtų sukaupta 2,5 mlrd. eurų, kurių reikės giluminiam panaudoto branduolinio kuro atliekynui įrengti.

Šiuo metu panaudotas kuras saugomas Ignalinos IAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose ir Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje. Artimiausiu metu AE teritorijoje bus pastatyti atliekynai, skirti trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms galutinai sudėti, o ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugyklos yra laikinos, saugojimui tinkamos tik iki 2066 m.

„Šiuo metu ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose. Jų eksploatavimo laikui pasibaigus ir nesant galimybės galutinai sudėti atliekas į giluminį atliekyną, reikės rasti kitus laikino saugojimo sprendimus, pvz., vėl sudėti į naujus laikino saugojimo konteinerius. Skaičiuojama, kad lėšų poreikis pakartotinai perkrauti radioaktyviąsias atliekas laikinam saugojimui mažiausiai kainuotų 1100 mln. eurų, t.y. beveik pusę giluminio atliekyno kainos“, - akcentuojama Energetikos ministerijos projekte.

Giluminio atliekyno pasaulis dar nematė


Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė „Vakaro žinioms“ akcentavo, kad giluminis atliekynas yra vienintelis saugus šių atliekų sutvarkymo būdas.

„Pasaulyje dar nėra įrengto giluminio atliekyno, nes atliekyno įrengimas reikalauja ne tik didelių finansinių išteklių, bet ir tinkamos įrengimui aplinkos, kuri turi būti visapusiškai ištirta“, - akcentavo ministro patarėja.

Kol kas nenumatyta, kad ES prisidės prie giluminio atliekyno statybų, todėl Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pinigus kaupti pačiai, į atskirą Rezervinio fondo sąskaitą kasmet pervedant po ne mažiau kaip 25 proc. gautų į valstybės biudžetą valstybės valdomų įmonių dividendų.

Būsimas giluminio atliekyno įrengimo projektas skirstomas į 8 etapus. „Vakaro žinias“ labiausiai stebina 4-asis: atliekyno vietos nustatymas, mat tam ketinama išleisti net 300 mln. eurų.

„Ketvirtąjį giluminio atliekyno įrengimo etapą sudaro veiklos, reikalingos atliekyno vietai patvirtinti, tai yra požeminės tyrimų laboratorijos įrengimas, tyrimų programos priemonių vykdymas, konceptualaus projekto parengimas, įvertinant atliekyno vietos sąlygų tyrimų rezultatus, poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, aikštelės vertinimo ataskaitos parengimas ir kt. veiklos“, - paaiškino A.Vernickaitė.

Situaciją komentuoja Seimo narys, 2013 m. Seimo sudarytos komisijos, tyrusios galimas Andriaus Kubiliaus Vyriausybės aferas energetikos sektoriuje, pirmininkas Artūras SKARDŽIUS:

Mano vadovauta komisija išsiaiškino, kad elektrinės uždarymo darbai be giluminio atliekyno įrengimo kainuos 3,3 mlrd. eurų. Iki to buvome gavę 1 mlrd. eurų, Europos Komisija ir donorai numatė dar 700 mln. eurų, o visi kiti kaštai guls ant mūsų pečių. Tačiau donorai būtų prisidėję gerokai daugiau, jei ne konservatorių vykdyta politika, susijusi su pinigų, skirtų AE uždarymui, plovimu.

Darbai vėlavo lygiai 5 metus, kaip pripažino Energetikos ministerija, kiekvieni vėluoti metai mums kainavo 30 mln. eurų. Nepaisant to, su „Nukem“ buvo pasirašytas neatšaukiamas susitarimas, pagal kurį „Nukem“ skyrėme 72 mln. eurų. Kaip po tokių dalykų donorai gali pasitikėti Lietuva? Juo labiau kad pinigai buvo mokami dar ir konsultantams - dešimtys milijonų net už neatliktus darbus. Pinigų plovimas ateities kartų sąskaita primena sutartį dėl dujų terminalo su Bermuduose registruota įmone, primena konservatorių Vyriausybės skolinimąsi už 10 proc. palūkanų. O paskui mes stebimės, kad pensininkams neturime pinigų, todėl ketiname apmokestinti tų pačių pensininkų butus bei automobilius.

O labiausiai įtartinos atrodo Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdytų energetinių projektų sąsajos su konkrečiais teisininkais. Turiu mintyje sutartį su Bermudų įmone, sutartį dėl suskystintųjų dujų pirkimo iš „Statoil“, sutartis dėl AE uždarymo - visur figūruoja tos pačios pavardės.

Situaciją komentuoja branduolinės energetikos inžinierius prof. Jurgis VILEMAS:

„ES žadėjo, kad padengs visas pagrindines išlaidas, susijusias su Ignalinos AE uždarymu, todėl tai turėtų liesti ir giluminį atliekyną, tačiau dėl to liko nesuderėta ir dabar neaišku, kas bus. Didžiausia problema, kad prieš 15-20 metų visi Lietuvoje paistė apie maždaug 10 kartų mažesnes AE uždarymo išlaidas, nei jos yra. Tačiau dabar paaiškėjo, kad uždarymas kainuos daugiau nei naujos AE pastatymas.

O pagrindinis klausimas - kur dėsime panaudotą branduolinį kurą. Tie konteineriai, kurie dabar kraunami pastate, po 50 metų turės būti „pakavoti“, jie negali būti paviršiuje. Kalbama, kad tam bus įrengtas giluminis atliekynas už 2,5 mlrd. eurų. Tačiau kur tas atliekynas bus? O jei Lietuvoje nerasime tinkamos vietos? Visos užsienio valstybės draudžia įvežti panaudotą branduolinį kurą. Net jei rastume tinkamą vietą, ekonominės naštos užteks ir dabartinei, ir kelioms ateinančioms kartoms“, - akcentavo J.Vilemas.

Tačiau mokslininkas abejoja, ar Lietuvoje tinkama vieta bus rasta.

„JAV - tokia galinga valstybė, tačiau iki šiol nesusitaria, kur tokį atliekyną pastatyti. Yra sukišusi dešimtis milijardų dolerių, tačiau iki šiol atliekyno neturi. Tik dvi valstybės baigia tokį atliekyną. Viena jų - Suomija. Bet suomiams - vienas juokas. Jų elektrinė stovi ant masyvaus granito. Kur pas mus suras vietą - neįsivaizduoju“, - neslėpė profesorius.

J.Vilemas sako, kad būtume sutaupę milijardus eurų, jei iš karto būtume statę ne laikinus, bet giluminį atliekyną.

„Silpnoji mūsų atominės energetikos vieta - ilgalaikių sprendimų nebuvimas. Galvojo: „pakavosime“ 50-čiai metų, paskui sugalvosime ką nors. Sovietų Sąjunga tai iš anksto buvo suplanavusi, kad iš tokio tipo reaktorių panaudotas branduolinis kuras bus vežamas į vietovę netoli Krasnojarsko. Jau ir buvo pradėję statyti atliekyną, kuriame būtų saugomi tik likučiai, o kitas panaudotas branduolinis kuras būtų buvęs perdirbamas. Didelėms valstybėms tai - ne problema. Mažoms - problema, o dar jos ir negalvoja apie tai. Atominės energetikos entuziastai meluoja ir nesako, kas bus pasibaigus atominių elektrinių galiojimo laikui. Agituoja už branduolinę energetiką, nes tai - milžiniški pinigai“, - tvirtino J.Vilemas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s