Dalia Grybauskaitė - Lietuvos Dalia - ramstė save slaptomis pažymomis, konservatorių, o ypač jų patriarcho palankumu. Ir kol su dėžute „nesudegė" Eligijus Masiulis - Masiuliu ir „tulpių paštu" - ypač. G.Nausėda slaptomis pažymomis nežongliruoja, o Seime ramsčių taip pat neturi. Vyriausybei vadovauja jo nugalėtoji konkurentė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė. Seimo opozicijai - irgi prezidento rinkimuose nugalėtas Saulius Skvernelis. Pralaimėtojai ypatingų žmogiškų simpatijų juos nugalėjusiam nejaučia. Nes retas ambicingas žmogus jaučiasi prastesnis ar menkesnis už kitą. Prie Seimo opozicijos oficialiai nėra prisijungę socialdemokratai. Tačiau kodėl jie turėtų remti G.Nausėdą, kuris naujuose šalies prezidento rinkimuose galbūt konkuruos su socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte? Na, koks toliaregiškas socialdemokratas puls vardinti dabartinio prezidento gerus darbus? Tad, žiūrint šiaip ir antraip, G.Nausėda yra vienišas. Netgi vienišesnis nei pernai. Tai jis puikiai supranta. Tad, sprendžiant iš šios metinės kalbos, apeliuoja tik į Lietuvos žmones. Nes demokratinėse šalyse būtent žmonės, o ne dvaro intrigos renka prezidentus.

Pasigedo politinės kultūros

Nesiseka žmogui. Pirmus prezidentavimo metus apkartino Jarekas, o antruosius metus - pandemija ir Tomas Vytautas!

Prezidentas G.Nausėda pradėjo eiti savo pareigas 2019 m. liepos 12-ąją. Po metų sakydamas savo pirmąją metinę kalbą, akcentavo:

„Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys. Žodis „susitarimas" mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma."

Ar padaugėjo pagarbos dar po metų? Nė kiek. Anot G.Nausėdos, politika klumpa bevaisėse rietenose, ten, kur nėra kultūros, tarpsta arogancija ir t.t

„Toliau sergame ta pačia „liga", nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai - valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai „ne tie".

Perspektyvi „mažutėlių" gynyba

Valdantieji gina vienokias mažumas, o G.Nausėda - mažutėlius. Galiu lažintis, jog ir po metų G.Nausėda savo metinėje kalboje pasiges politikų kultūros, gebėjimo tartis ir t.t. Ir dar karščiau bei jautriau tikins, jog reikia mažinti socialinę atskirtį, remti neįgaliuosius, pensininkus ir t.t. Dar labiau akcentuos rūpestį mažutėliais, nes rūpestis mažutėliais yra ir europarlamentarės, buvusios socialinių reikalų ir darbo ministrės V.Blinkevičiūtės „arkliukas".

Dauguma G.Nausėdos sakinių taikyti ne tik politikams, bet Lietuvos žmonėms, gyvenantiems regionuose. Pvz., „Nemanau, kad turime laiko skirstytis į mylinčius Tėvynę labiau ar mažiau. Nė vienas neturi Tėvynės meilės monopolio". „Nuo kada pradėjome bijoti žmonių? Ar Sąjūdžio laikais bijojome žmonių?". Taip pat siūlymas „atsigręžti į Tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant žmones į „savus" ir „svetimus", į „progresyviuosius" ir „kaimietukus". Prie visų šitų žodžių, skirtų regiono žmogaus ausiai, galima pridėti prezidento pagyras vietos savivaldai, per pandemiją perėmusiai lyderystę.

O D.Grybauskaitė mano, jog lyderystės Lietuvoje yra mažai ir ji nematoma visuose lygmenyse. Galbūt. Suabsoliutinimas ir kategoriškumas yra D.Grybauskaitės pasaulio dimensija. Bet žodį „Lietuvoje" pakeitus „Briuselyje", vėlgi matytume, kad Ursula fon der Lejen per pandemiją tvarkosi prasčiau, nei Marijampolės meras Povilas Isoda. Sugalvojęs loteriją ir taip paskatinęs žmones aktyviau skiepytis.

Amžinos temos

Yra temų, kurios Lietuvoje amžinos. Daugiau nei dešimtmetį šalies prezidentai savo metinėse kalbose gailauja, kad reikia atkurti teisėjo profesijos prestižą. Kaip atkurs, jei patys teisėjai nenori? Na, dar daugiau nei dešimtmetį gailaujama apie ne visai tinkamus verslininkus. Tik D.Grybauskaitė juos pravardžiavo vietiniais oligarchais, o G.Nausėda - praėjusio amžiaus verslo kultūros atstovais. Nes per pandemiją už valstybės subsidijas prisipirko ferarių, jachtų. Nors galbūt vadinamasis atsakingas verslas ferarių ir jachtų neprisipirko tik todėl, kad ir anksčiau tokių žaislų apsčiai turėjo. Kai pandemija, tiksliau - Vyriausybė visus smulkius versliukus suvarė „į būdą", atsakingieji didieji verslai ir taip pasididino pelnus. Kam dar kvailai afišuotis su jachtomis?

Kita vertus, jei teisingųjų varguolių niekas neskriaustų, ką mūsiškiai prezidentai nuolat gintų? Kam reikalautų teisingumo, teisybės, socialinės atskirties mažinimo ir guostų mažutėlius pasaka apie būsimą Gerovės valstybę. Lietuvoje tiesiog privalo būti nuolatinė socialinė įtampa tarp Oligarcho ir Vargšo, tarp Miesto ir Kaimo, tarp Vilniaus ir Regiono, tarp Anodo ir Katodo. Nes kitaip šalyje politiniai procesai nuslūgtų, išsektų tiek, kad žmonės visai neitų balsuoti. O nuolatinė socialinė įtampa iš menkučio upeliūkščio sukuria Nemuną, Misisipę, Nilą. Tad protingas politikas visada statys „ant vargšų kortos". Nes jų daugiau. Elektoratas gausesnis.

Kas dar naujo G.Nausėdos kalboje? Nedviprasmiškas pasakymas, jog yra už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio. Smūgis tiesiai į liberalų ir dalies neva konservatorių kaktą. Ir gerai. Nes dabartiniai valdantieji savo antišeiminiais veiksmais bei kalbomis stengiasi, kad G.Nausėdai žmonės simpatizuotų. Tad prezidentas, neradęs sau tinkamos vietos pandemijos pradžioje, dabar galės rinkti taškus už tinkamai pasirinktą asmeninę poziciją dėl šeimos sampratos.

O ką daugiau veikti?

Graudžiausia metinių prezidentinių ataskaitų dalis - užsienio politika. Solidžiai pateiktas bejėgiškumas. Pernai G.Nausėda konstatavo, jog atnaujinome dialogą su Baltarusija. Ir kad Baltarusijos suverenitetas yra Lietuvos nacionalinio saugumo interesas. O kaip šiemet? Turime ne dialogą, bet monologą. Ir neaišku, ar Baltarusijos suverenitetas yra tikrai Lietuvos nacionalinio saugumo interesas. Nes mūsų užsienio politika skatina Aliaksandrą Lukašenką kuo greičiau ir taip minimalų suverenitetą atiduoti Rusijai. G.Nausėda pats sutinka, kad demokratija negali būti importuota. Tai tas pats, kaip doriems musulmonams importuoti kiaulieną. Kol dorieji musulmonai nenutars, kad ir jie kiaulienos tikrai nori, visi importai iš kitų valstybių, įskaitant politinius, yra beprasmiai. G.Nausėda, kaip ir jo pirmtakai - D.Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Rolandas Paksas - stengiasi išlaikyti Europos Sąjungos dėmesį partnerystei su Pietų Kaukazu, Moldova, Ukraina. Gali būti, kad ir po 50 metų vis dar stengsimės, įsiręžę laikysime, o vagonai - nei pirmyn, nei atgal. Karštakošis Kaukazas ir po 50 metų sunkiai prognozuojamas, Moldova - taip pat, Ukraina toliau gaminasi korumpuotus oligarchus, politikus, o Lietuva vis įsiręžusi stengsis. Infiltruoti Kaukazą į Briuselį. Antraip mūsų vietos užsienio politika liks be veiklos.