Tačiau čia tik pirma įmoka, nes per penkerius metus numatyta skirti 91,5 milijono eurų.

„Astravo atominės elektrinės grėsmė yra nuolatinė, todėl būtina užtikrinti valstybės, savivaldos ir visuomenės pasirengimą galimai branduolinei ar radiologinei avarijai. Šios lėšos - tai investicijos į valstybės saugumą", - teigia vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Į planą įrašytą begales funkcijų. Respiratoriai, pratybos, automatinės vandens stoties ir radioaktyvumą matuojančios mobilios sistemos įsigijimas ir panašiai.

Verta prisiminti, kad dar 2019 metais buvo užpirktos jodo tabletės, kurios 2020 metų pabaigoje buvo dalijamos gyventojams, kurie gyvena 100 km atstumu nuo Astravo atominės elektrinės.

Valstybė užpirko 4 milijonus kalio jodido tablečių už 1,3 milijono eurų.

Tai Valstybė mus myli ir mumis rūpinasi? Norėtumėt. Tai yra naujas verslo planas. Galimybė įsisavinti naujas lėšas!

Kas yra dirbęs su pardavimais (arba turėjo reikalų su politika, nes tai irgi pardavimai) puikiai žino, kad visi pardavimai vyksta sužadinant emocijas. O viena iš stipriausių emocijų - baimė.

Kaip dabar, sukeliant isteriją dėl Covid-19, prastūminėja mums testus, kaukes, vakcinas, dezinfekcinius skysčius bei kitus preparatus. Kaip prastūmė reikiamas viešųjų pirkimų pataisas, kad galėtų geriau tratinti mokesčių mokėtojų pinigus. Taip ir dabar, motyvuojant potencialia grėsme, mums parduoda kompleksą daiktų ir paslaugų. Be abejo, už mūsų visų pinigus.

Panašiai buvo elgiamasi ir migrantų krizės atžvilgiu. Nameliai, tvoros, visokia papildoma įranga. Ech, kiek gražaus pinigo galima įsisavinti! Nors sprendimas dunkso panosėje - tartis su Minsku. Bet tai nėra tinkama politika, nes iš taikos biznio nepadarysi. Taikoje nėra esminio ir labiausiai pardavimus generuojančio faktoriaus - baimės.

Todėl reikia kuo garsiau trimituoti apie tuoj tuoj sprogsiančią Astravo AE. Lyg baltarusiai būtų neadekvatūs savižudžiai, kurie nori patys save susprogdinti.

Verta atkreipti dėmesį į tą faktą, kai 2020 metų pabaigoje buvo dalijamos kalio jodido tabletės. Jos buvo dalijamos vaistinėse. Atrodo kaip ir logiškas žingsnis, bet čia reikia žiūrėti iš pardavėjo pozicijos. Žmogus, atėjęs į parduotuvę, vaistinę ar bet kokią įstaigą, kurioje yra kas nors parduodama, dažniausiai įsigyja ne tik tai ko reikia, bet ir tai, ką jam parduoda.

Todėl atėjęs į vaistinę pasiima ne tik tas jam nemokamai (tik nupirktas biudžetiniais pinigais) duodamas kalio jodido tabletes, bet ir vitaminukus, dėl viso pikto ir vaistų kokių, nes tuo metu, kaip netyčia, tam tikra akcija gali vykti...

Į vaistines sugužėjo ir tie kam „nemokamos" kalio jodido tabletės nepriklausė. Tai yra tie, kurie faktiškai gyvena iki 100 km atstumu nuo Astravo AE, bet yra neregistruoti toje teritorijoje. Jie turėjo pirkti tas tabletes už savus pinigus, ir kaip netyčia, tie preparatai buvo su pusės metų galiojimo terminu. Tad, brol, po pusmečio vėl mokėk. Be abejo, viskas tik sutapimas.

Gerai, kad „nemokamos" kalio jodido tabletės turi galiojimo terminą bent iki 2024 metų. Savaime suprantama, artėjant tam laikotarpiui, tai vėl taps galimybe paskatinti pardavimus.

Tad taip ir gyvename pagal algoritmą:

Kažkoks baisus veiksmas šalia (arba tarp) mūsų - baimė;
Sugeneruojamas pardavimų (kažką reikia daryti) planas - veiksmas;
Pinigai persikelia iš vienos banko sąskaitos (piniginės) į kitą - pasekmė.
Algoritmas pakartojamas ir pakartojamas ir pakartojamas...