Ar robotai darbe pakeis žmones?

Robotai ir žmonės susilygins

„Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė pastebėjo, kad pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir įmonių veiklos bei kiti apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų. Kita vertus, pasak jos, COVID-19 epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę - spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad robotų ir dirbtinio intelekto paklausa sparčiai augs, o 2025 metais valandų skaičius, kurį dirba robotai ir žmogus, susilygins.

„Tai paveiks darbo jėgos perspektyvas daugelyje pramonės sričių. Prognozuojama, kad iki to laiko apie 6 proc. dabartinių profesijų bus visiškai atsisakyta ir ši rizika nėra aktuali darbuotojams, dirbantiems vos keliuose sektoriuose", - akcentavo G.Ilekytė.

Su didžiausia rizika, anot jos, susiduria ne tik tie, kurių darbas yra nekvalifikuotas, tačiau ir tie, kurių darbą galima pakeisti pasitelkus dirbtinį intelektą ir skaitmenizuojant procesus. Tai būtų duomenų suvedimo specialistai, dokumentus rengiantys administratoriai, buhalteriai, auditoriai, bibliotekininkai ar pardavėjai telefonu. Šiose pareigybėse dirbantiems asmenims netolimoje ateityje teks ieškoti galimybių, kaip įgalinti savo kompetencijas arba persikvalifikuoti.

Naujos galimybės

Lietuvos auditorių rūmų prezidentės Ingridos Pūrienės nuomone, skaitmenizavimo, robotizavimo procesams žengiant į priekį, pagrindiniu iššūkiu ir lūkesčiu auditoriams tampa aiškios pridėtinės vertės kūrimas susijusioms šalims.

„Skaitmeninės visuomenės kontekste prasminga kalbėti ne apie profesijos nunykimą, o apie jos transformaciją į naują kokybinį lygmenį, - sakė prezidentė. - Pasaulinės audito įmonės vis daugiau investuoja į duomenų analizę bei jai skirtas technologijas. Dirbtinis intelektas, didieji duomenys, elektroninės sistemos mažina techninio darbo poreikį, kurį galima patikėti technologijoms bei atlaisvina daugiau potencialo koncentruotis į analizę, įžvalgas, skirtingų situacijų modeliavimą ir pan.

Tad audito įmonės gali skirti daugiau laiko aukščiausią pridėtinę vertę klientui ir visuomenei kuriančioms veikloms, techniniame duomenų suvedimo ir apdorojimo lygmenyje daugiau dirbant kontrolės ir rizikos vertinimo srityse, o ne duomenų suvedime."

„Tiek audito, tiek ir apskaitos srityse artimiausiu metu bus matomas ryškus vaidmens pokytis nuo pagrindinio dėmesio duomenų tikrumui ir teisingumui užtikrinti link platesnio masto interpretavimo, vertinant veiklos tęstinumo, tvarumo rizikas. Lygiagrečiai pažangiosiose ekonomikose diskutuojamas auditoriaus vaidmuo vertinant socialinę atsakomybę, žaliąją ekonomiką ir pan.

Turėtų keistis ir audito bei apskaitos įmonių darbo pobūdis - daugėti specialistų, ne tik išmanančių informacines technologijas, tačiau ir gebančių kurti bei adaptuoti rinkoje esančius skaitmeninius sprendimus, o taip pat gebančius interpretuoti ne vien finansinius duomenis", - įsitikinusi I.Purienė.

Nematomas darbas

Kategoriški teiginiai apie profesijos saulėlydį nustebino ir Lietuvos bibliotekų draugijos pirmininkės pavaduotoją, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktorę dr. Laurą Juchnevič.

„Galima daryti prielaidą, kad į bibliotekininko darbą buvo pažiūrėta paviršutiniškai. Jeigu matysime tik „skolintoją", kuris išduoda ar priima knygas, tai su prognozėmis, kad grynai techninį darbą atliekančių žmonių mažės, galima sutikti. Juolab, kad tai pastebima jau dabar, nes vis dažniau skaitytojai knygas pasiima ir grąžina per savitarnos įrenginius. Tik reikėtų atminti, kad knygų išdavimas apima mažiausią bibliotekininko darbo dalį, nes greta jo vyksta daugybė kitų procesų", - situaciją patikslino L.Juchnevič.

Vienas aktualiausių, pasak jos, metaduomenų kūrimas, kuriuo irgi užsiima bibliotekininkai.

„Šiandien informacijos kiekiai yra didžiuliai, tad norint kažką rasti internete, ją būtina susisteminti, ką irgi daro bibliotekininkai. Jie įsigyja mokamą informaciją ir paruošia ją naudoti tam, kad studijuojantys ar besidomintys naujausiais moksliniais pasiekimais, kad reikiamais šaltiniais galėtų naudotis visiškai nemokamai.

Kitas svarbus vaidmuo - patikimos informacijos išgryninimas ir pateikimas vartotojui. Skaitmeninis jaunimo raštingumas yra aukštas, bet informacinis smarkiai šlubuoja, todėl savarankiškai daugeliui vis sudėtingiau tampa informaciją susirinkti, ją apdoroti bei įvertinti jos patikimumą. Šiuo atveju bibliotekininkai veikia kaip informacinio raštingumo ugdytojai - jie net tik „paduoda knygą", bet ir pamoko, kaip atsirinkti informacijos šaltinius bei kaip jais naudotis, - pasakojo bibliotekos vadovė. - Taip pat jie administruoja ir prižiūri elektroninius katalogus. Nors technologijos tobulėja, bet informaciją į skaitmeninę erdvę vis dar reikia suvesti rankomis".

Ar robotai pakeis gyvą bendravimą?

Ji atkreipė dėmesį ir į socialinę - kultūrinę, bibliotekų darbuotojų atliekamą funkciją.

„Bibliotekininkai daro rekomenduojamos literatūros sąrašus, kuria anotacijas, prisideda prie kultūrinio šalies gyvenimo, buria kaimų ir mažų miestelių bendruomenes, skatina užsiimti edukacine kūrybine veikla,", - pastebėjimais dalinosi L.Juchnevič.

Pasak jos, gyvo bendravimo bibliotekų lankytojams reikia ne tik per bendruomenės susirinkimus.

„Bibliotekų darbuotojai konsultuoja skaitytojus, aptaria su jais perskaitytus ar naujai pasirodžiusius kūrinius. Dažnas skaitytojas skambina ne tik tam, kad užsisakytų knygą. Dabar fiksuojamas išaugęs skambučių kiekis, o dažniausiai užduodamas klausimas būna - ar pasibaigus karantinui bus galima ateiti ir pasikalbėti gyvai", - įdomų momentą įvardino L.Juchnevič..

Tačiau bibliotekininkų Lietuvoje mažėja.

„Aukštosiose mokyklose nebeliko bibliotekininkystės programos, vietoje jų yra ruošiami informacijos specialistai, nebeturintys galimybės susipažinti su visa bibliotekininkystės specifika. Bibliotekos tą jau pajuto, nes tenka pačioms apmokyti dirbti ateinančius žmones...

Tad kalbėti apie tai, jog bibliotekininkų nebeliks, būtų galima nebent per šią prizmę - jų nebeliks, ne todėl, kad nebūtų poreikio, o todėl, kad Lietuvoje jie neberuošiami", - apibendrino L.Juchnevič.