6 nuotr.
SAUSIS
AKIBROKŠTAI. Sausio 13-osios iškilmingas minėjimas Seime neapsiėjo be skandalų. Jame šnekėjęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis savo kalboje paminėjo ir holokaustą, nors iškilmės buvo skirtos 14-ai žuvusių mūsų Laisvės gynėjų, net negyvenusių holokausto laikais. Be to, tą dieną vykusiai akcijai „Neužmirštuolė“ buvo pasitelktas vermachto ženklas, o parlamentarė Rasa Juknevičienė net pažadėjo, kad 2015-ųjų sausį tokių ženklų bus galima įsigyti ne tik sostinėje, bet ir provincijoje.
NUSPRENDĖ. Sausio 14-ąją Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ir finansų ministras Rimantas Šadžius beveik dvi valandas valdančiųjų partijų vadovus įtikinėjo, kad būtina įsivesti eurą. Ir įtikino. Gali būti, kad lemiamą įtaką turėjo premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimas, kad jis atsistatydins, jei kitąmet šalyje dar liks litas.
PRETEKSTAS. Sausio 30-ąją Rusija uždraudė kiaulienos importą iš ES valstybių dėl Lietuvoje aptikto afrikinio kiaulių maro. Pranešta, kad draudimas galios tol, kol Maskva gaus garantijas iš Europos Komisijos, kad ligos plitimas Lietuvoje ir su ja besiribojančiose valstybėse yra sustabdytas. Beje, referentinė afrikinio kiaulių maro laboratorija Ispanijoje jau tada buvo nustačiusi, kad Lietuvoje dviem šernams nustatyto viruso štamas yra identiškas cirkuliuojančiam Baltarusijoje bei Rusijoje, tad galimas daiktas, kad Rusija pritaikė sankcijas, nors būtent iš jos užkratas išplito.
VASARIS
PASIUTO? Vasario 4-ąją Europos Parlamentas priėmė skandalingosios austrės Ulrikės Lunaček rezoliucijos pagrindu suformuotą pasiūlymą, kuriuo ES priklausančios valstybės paragintos parengti veiksmų planą, kaip iškelti lytinių mažumų teises virš visų kitų piliečių teisių, griauti normalias šeimas ir net priversti valstybes nares talkinti varant homoseksualizmo propagandą. Už tokį pasiūlymą balsavo ir trys tuometiniai Lietuvos europarlamentarai - Leonidas Donskis, Vytautas Landsbergis bei Justas Vincas Paleckis. Dabar jau jie tik buvę europarlamentarai.
NEGYDYS. Vasario 26-ąją Konstitucinis Teismas išaiškino, kad nemokamas gydymas priklauso tik mirštant: esą Konstitucijoje garantuojama tik gyvybiškai būtina nemokama pagalba. Tą išaiškinti paprašė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
NAIKINTOJAI. Vasario 27-ąją „Respublika“ paviešino skandalingą konservatorių sukurptą dokumentą „Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“, sukėlusį milžinišką visuomenės pasipiktinimą. Jame konservatoriai skelbė, kad reikia mažinti lietuviškos žiniasklaidos galias, sudarant sąlygas ne mažiau nei pusę rinkos perimti skandinavams, taikyti griežtas sankcijas prekybos ar gamybos ryšių su Rytų valstybėmis turinčiam verslui ir t.t.
KOVAS
ĮTARIAMASIS. Teisėsaugininkai konkrečios datos neatskleidžia, bet kažkurią šio mėnesio dieną įtarimai dėl dviejų operacijų, kuriomis banko kreditoriams buvo padaryta 1,2 mln. litų žala, pateikti tuometiniam „Snoro“ bankroto administratoriui Nilui Kuperiui (Neil Cooper).
PASITYČIOJO. Kovo 13-ąją Seimas neišdrįso sužlugdyti referendumo dėl draudimo žemę pardavinėti užsieniečiams idėjos, tačiau vis tiek padarė taip, kad jis neįvyktų: nusprendė, kad referendumas turėtų vykti ne kartu su prezidento bei Europos Parlamento rinkimais gegužės 25-ąją, o birželio 29-ąją, kai jokie rinkimai nevyks, miesto žmonės bus išvažiavę atostogauti, o kaimo žmonės bus įnikę į šienapjūtę ir kitus vasaros darbus.
NULĖMĖ. Kovo 22-osios vakare neblaivus prie vairo įkliuvo Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. Šiam aukštam pareigūnui tai kainavo postą.
IŠPIRKA. Kovo pabaigoje paaiškėjo, kad „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio kompanija sutinka sumokėti 1,2 mln. litų - esą tokią žalą banko kreditoriai patyrė dėl administratoriaus neatsargumo.
TRAGEDIJA. Kovo pabaigoje Utenos rajono Kuktiškių seniūnijos gyventojo Manto Širono Utenoje sukeltoje avarijoje žuvo trys žmonės. Vairuotojas, būdamas neblaivus, bandė pabėgti nuo policijos ir sankryžoje suknežino taksi automobilį. Žuvo taksistas ir dvi į turgų vykusios moterys.
BALANDIS
SUNAIKINIMAS. Balandžio 3-iąją premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad valdantieji sutarė: nors atsirado referendumo dėl lito išsaugojimo idėja, kuri pateikta VRK, vieningai nuspręsta, jog jokie referendumai nebus organizuojami. Jiems su džiaugsmu pritarė ir konservatoriai bei liberalai. VRK, savaime aišku, nepraėjus nė savaitei politikų valią įvykdė ir net nebuvo leista rinkti parašų dėl referendumo.
NESĖDO. Balandžio 8-ąją nuo pat ryto Lietuvą sudrebino žinia, kad Maskvoje sulaikytas buvęs žlugusio Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas, kurio tarptautinė paieška daugiau kaip pusę metų buvo nesėkminga. Tačiau jau po keleto valandų paaiškėjo, kad Rusijos pareigūnai 50 mln. litų banko turto iššvaistymu kaltinamą eksbankininką paleido, o jų pranešimas Lietuvos Interpolo nacionaliniam skyriui kažkur pasiklydo.
PALAIDOJO. Balandžio 17-ąją Seimas pritarė Euro įvedimo Lietuvoje įstatymui. Beje, tik 7 parlamentarai stojo ginti lito.
NUKRITO. Velykų rytą, balandžio 20-ąją, Lietuvą sukrėtė skaudi žinia: Trakų rajone rastas Velykų išvakarėse nukritęs iš Paluknio oro uosto pakilęs lėktuvas. Žuvo bendrovės „Vilniaus baldai“ vadovas Dalius Aleksandravičius ir jo 11-metis sūnus.
PERSISTENGĖ. Balandžio 24-ąją Seimas ypatingos skubos tvarka pritarė vadinamajam saugiklių įstatymui, turėjusiam apsunkinti galimybę žemę Lietuvoje nusipirkti užsieniečiams, o atsitiko atvirkščiai: apsunkinta galimybė žemę nusipirkti Lietuvos gyventojams.
SUPLEŠKĖJO. Balandžio 25-ąją Kuršių nerijoje prasidėjo milžiniškas gaisras, jo metu išdegė 104,3 ha medynų, iš jų - 88,4 ha kalninių pušų medynų. Bendras gaisravietės apimtas plotas - 117,6 ha.
PERSEKIOJIMAS. Balandžio 29-ąją, vykdydama korumpuotų politinių struktūrų užsakymą, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija dėl „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio kritikos dienraštį „Respublika“ pripažino etikos nesilaikančiu leidiniu. Anksčiau tas pats ištiko „Lietuvos rytą“. Sutapimas, kad tai nutiko po konservatorių raginimo naikinti lietuvišką spaudą. Dienraštis „Respublika“ dėl persekiojimo nutraukė savo veiklą.
GEGUŽĖ
NOTA. Gegužės 5-ąją Lietuva iš Rusijos gavo notą, kuria informuojama, kad Maskva vienašališkai atsisakė keistis informacija (toks susitarimas buvo pasirašytas 2001 m.) apie karines pajėgas Karaliaučiaus srityje.
RINKIMAI I. Gegužės 11-ąją įvyko prezidento rinkimų pirmasis turas, po jo paaiškėjo, kad reikės ir antrojo, kuriame varžysis prezidentė Dalia Grybauskaitė ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
RINKIMAI II. Po antrojo prezidento rinkimų turo, vykusio gegužės 25-ąją, paaiškėjo, kad šalies vadove antrąkart išrinkta Dalia Grybauskaitė. Tą pačią dieną vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą daugumoje savivaldybių laimėjo socialdemokratai, tačiau jie su dar trimis sąrašais laimėjo po 2 mandatus, 3 sąrašai gavo po 1.
STARTAS. Gegužės 30-ąją išėjo pirmasis savaitraščio „Respublika“ numeris.
BIRŽELIS
BAIGĖSI. Birželio 3-iąją Konstitucinis Teismas paskelbė, esą užsienyje besislapstanti parlamentarė Neringa Venckienė, turėjusi didelės tautiečių dalies ir net prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymą, sąmoningai nevykdė Seimo nario pareigų, sulaužė priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl neteks mandato, jei tam pritars ne mažiau nei 85 Seimo nariai. Tiek atsirado, tad N.Venckienė nuo birželio 19-osios - nebe parlamentarė.
DEJA. Europos Komisija birželio 4-ąją oficialiai paskelbė, kad Lietuva atitinka visus 5 Mastrichto kriterijus ir privalės įsivesti eurą.
PERMAINA. Seimas iš pareigų atleido Lietuvos kariuomenės vadą Arvydą Pocių, jį pakeitė Jonas Vytautas Žukas.
„PRIVATUMAS“. Paaiškėjo, kad STT, atlikdama tyrimą, kuriame tuometinė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė įtariama nutekinusi žiniasklaidai slaptą informaciją, sekė 17 žurnalistų. Beje, sankcijos klausytis ir įrašinėti svetimus pokalbius iš teismo buvo gautos, nors nė vienas iš žurnalistų nebuvo įtariamas jokiu nusikaltimu.
DŽIAUKITĖS. Išsipildė didžiausias politikų noras - birželio 29-ąją per miesto žmonių atostogas ir kaimo žmonių vasaros darbymetį skelbtas žemės referendumas dėl mažo aktyvumo neįvyko. Beje, priešingai nei dėl narystės ES, jis vyko ne dvi, o vieną dieną.
LIEPA
KARAS. Pirmąjį liepos savaitgalį sostinėje iki šiol nežinomas žudikas nušovė vieną garsiausių praeityje nusikaltėlių - vieną iš „Vilniaus brigados“ vadeivų Igorį Tiomkiną.
„DEMOKRATIJA“. Referendumų, organizuojamų „iš apačios“, turbūt nebebus niekada, mat Konstitucinis Teismas išaiškino: VRK ir Seimas gali kada panorėję sužlugdyti referendumą, net jei ir yra surinktas reikiamas parašų skaičius. Pakaks to, kad kas nors iš komisijos ar Seimo pasakytų, jog referendumas galbūt prieštarauja Konstitucijai, ir dauguma jo kolegų tam pritartų.
ANTRĄKART. Liepos 12-ąją šalies vadove antrąkart inauguruota Dalia Grybauskaitė.
SMŪGIS. Liepos 16-ąją Europos Parlamentas pritarė tam, kad mes nuo kitų metų įsivestume eurą. Iš lietuvių vienintelis Rolandas Paksas balsavo „prieš“.
NETEKTIS. Eidamas 90-uosius, liepos 17 dieną, mirė aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio Tarybos Garbės narys monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
NAUJOKAI. Liepos 17-ąją pareigas pradėjo eiti sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, pakeitusi eurokomisaro posto siekti pasiryžusį (ir pasiekusį) Vytenį Andriukaitį, ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pakeitęs europarlamentaru išrinktą Valentiną Mazuronį.
RUGPJŪTIS
EMBARGAS. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas rugpjūčio 7-ąją paskelbė, kad ši šalis skelbia visišką embargą daugumai maisto produktų iš Lietuvos bei kitų ES šalių, taip pat iš JAV bei kai kurių kitų Vakarų šalių. Esą tai yra atsakas už jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu. Embargas neatšauktas iki šiol.
SUČIUPO. Rugpjūtį Rusijoje sučiuptas nuo 2001 metų Lietuvos ieškotas pavojingiausias šalies nusikaltėlis Romas Zamolskis. Tačiau realiausia, kad Lietuvai jis nebus išduotas, nes spėjo „pasidarbuoti“ ir Rusijoje, kur vien Sverdlovsko srityje įtariamas dėl 10 žmogžudysčių, taip pat žudyti vyko į Maskvą bei Sankt Peterburgą.
ĮTAMPA. Rugpjūčio viduryje premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad valdančiosios koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tikslas yra kelti valstybėje chaosą. Tai buvo pirmasis ženklas, kad lenkams teks pereiti į opoziciją.
PASITRAUKĖ. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pakluso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovybės įsakymui neatleisti Prezidentūros nemalonės užsitraukusios viceministrės Renatos Cytackos, todėl atsistatydino pats. Jo vietą rugsėjo 25-ąją užėmė Rokas Masiulis. Tačiau nebeliko ir R.Cytackos, o lenkai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.
RUGSĖJIS
NETEKTIS. Rugsėjo 4-ąją netekome legendinio lietuvių kino ir teatro aktoriaus Donato Banionio, per savo gyvenimą sukūrusio daugiau kaip 80 vaidmenų, plačiai išgarsinusio ir savo, ir Lietuvos vardą. Už nuopelnus teatro ir kino menui balandį 90-metį atšventęs aktorius pernai buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.
TRUPINIAI. Valdančioji koalicija nusprendė nuo spalio minimalią mėnesio algą didinti nuo 1000 iki 1035 litų, arba iki 300 eurų.
ŠVARUS? Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino į postą generalinį prokurorą Darių Valį, kuris išvengė baudžiamosios atsakomybės už tai, kad sostinės pėsčiųjų perėjoje automobiliu partrenkė moterį.
UŽMUŠĖ. Rugsėjo 9-osios vakarą neblaivaus Panevėžio kriminalisto Valerijaus Salmano vairuojamas automobilis partrenkė tris pėsčiųjų perėja einančius senjorus, du iš jų mirė. Dėl įvykio atsakomybę prisiėmė Panevėžio policijos šefas Vidas Sabonis, įteikdamas atsistatydinimo pareiškimą. Tuometinis vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas ir Lietuvos policijos vadovas Saulius Skvernelis savo kaltės neįžvelgė.
IŠPROTĖJO? Generalinė prokuratūra iš Rusijos gavo prašymą išduoti mūsų šalies piliečius, kurie 1990-1991 metais (kai Lietuva jau buvo nepriklausoma) atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje. Ketinama atnaujinti baudžiamąjį persekiojimą prieš juos, todėl tokius žmones VSD perspėjo nevykti į jokią ne NATO ir ne ES šalį, nes jie gali būti suimti ir perduoti Rusijai.
REABILITAVIMAS. Seimo laikinoji tyrimo komisija nusprendė, kad kaltinimai, dėl kurių iš šalies vadovo posto buvo nušalintas Rolandas Paksas, laužti iš piršto, todėl apkalta turi būti peržiūrėta, o politikas - reabilituotas ir jam vėl būtų galima kandidatuoti į visus postus.
„BALERINA“. FNTT vadas Kęstutis Jucevičius kaip specialusis liudytojas apklaustas dėl esą per tarpininką prašyto kyšio. „Balerinos“ pravardę šešėliniame pasaulyje neva turintis pareigūnas tebedirba, nes laukiama tarnybinio tyrimo rezultatų.
SPALIS
RUSIJAI. Spalio 9-ąją Seime švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis turėjo aiškintis, ar sostinės Sofijos Kovalevskajos vidurinėje mokykloje ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijoje besimokantys aukštesniųjų klasių moksleiviai iš tikrųjų sukarintose stovyklose už šalies ribų yra rengiami tapti Rusijos desantininkais. Ministras to negalėjo paneigti, o teisėsauga pradėjo tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą.
NEBAUS. Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, kuriam pavesta išsiaiškinti, ar sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dabar jau buvusio „Snoro“ bankroto administratoriaus Nilo Kuperio atžvilgiu buvo teisėtas ir teisingas, nusprendė, kad ir teisėtas, ir teisingas. Mat esą abi operacijos, dėl kurių bankas prarado daugiau nei milijoną litų, įvyko per klaidą. Kitaip tariant, sukurtas precedentas: nuo šiol tikriausiai bus galima vogti, plėšti bei žudyti ir tikėtis, kad prokurorai pripažins, jog nusikalsta buvo per klaidą.
APSIVERTĖ. Kelerius metus visus dominusi vadinamoji Kauno pedofilijos byla apsivertė aukštyn kojomis: buvusios parlamentarės paiešką paskelbę teisėsaugininkai Drąsiaus Kedžio seseriai rengia areštinės gultą, mat teismas skyrė jai aukščiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Buvusi politikė kaltinama informacijos apie privatų žmonių gyvenimą rinkimu, teismo pažeminimu, teismo sprendimų nevykdymu, trukdymu antstolei ir kitais nusikaltimais.
LAPKRITIS
LAISVAS. Viešąjį ir privatų interesą supainiojęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas lapkričio pradžioje neteko pareigų, nors jis pats ginčijo ir etikos sargų sprendimą, ir teismo sprendimą, kuris buvo palankus etikos sargams.
GREITIS. Lapkričio 5 dieną, praėjus vos porai valandų, kai partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas premjerui Algirdui Butkevičiui į dėl sveikatos problemų atsistatydinusio vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko vietą pasiūlė generalinį policijos komisarą Saulių Skvernelį, prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė jį eiti šias pareigas. O dirbti ministru jis pradėjo lapkričio 11-ąją.
„DIPLOMATIJA“. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo mėnesio vidurio kelis kartus Rusiją viešai išvadino teroristine valstybe. Rusija iškart atsakė sienų į Karaliaučiaus sritį blokavimu, o politologai pareiškė, kad D.Grybauskaitė prarado progą patylėti arba bent jau kalbėti ne taip isteriškai ir neišsiskirti iš kitų valstybių konteksto.
NETEISĖTAI. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad žurnalistų etikos inspektorė buvusį „Snoro“ bankroto administratorių Nilą Kuperį kritikavusiam laikraščiui „Respublika“ įspėjimą skyrė nepagrįstai. O juk šis įspėjimas buvo pretekstas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai „Respubliką“ paskelbti nesilaikančia profesinės etikos.
GRUODIS
REKORDAS. Paskelbta, kad centrinės valdžios skola pasiekė visų laikų rekordą - 49,438 mlrd. litų. 78,7 proc. šios sumos sudaro skola užsieniui.
ANTAUSIS. Lietuvos ambasada Italijoje gavo pranešimą, kad šios šalies teismas nebetęs bylos dėl prašymo perduoti įtariamąjį dėl kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių Vasilijų Kotlerovą Lietuvai, nes šis paprasčiausiai dingo, kadangi nebuvo laikomas suimtas.
KAINA. Gruodžio 3-iąją darbą oficialiai pradėjo Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tačiau tai ne vien džiugina. Prasidėjus oficialiai terminalo veiklai, Lietuva pradės mokėti už laivo-saugyklos „Independence“ nuomą - net po 523 tūkst. litų kasdien (1,908 mlrd. litų per 10 metų).
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
