respublika.lt

Ar Lietuva parems Lenkiją ginče su ES?

(0)
Publikuota: 2021 spalio 20 16:20:42, Ričardas ČEKUTIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su pirmąja šalies ponia Agata bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana. Roberto Dačkaus (LR prezidento kanceliarija) nuotr.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda). Jo vizitas antradienį prasidėjo pirmuoju 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos posėdžiu. Daugiausia dėmesio, kaip praneša prezidentūra, skirta regiono saugumo ir gynybos, nelegalios migracijos suvaldymo, Rytų kaimynystės klausimams aptarti. Tačiau žurnalistus labiausiai domino Lenkijos teisės viršenybės virš ES teisės principo taikymo pasekmės.


Prezidentas G.Nausėda sako, kad Lenkijos ir ES ginčas dėl europinės ir nacionalinės teisės viršenybės gali turėti tragiškų pasekmių. Todėl esą būtina daryti viską, kad Lenkija ir ES netoltų viena nuo kitos.

 

„Tikrai nerimą kelia tai, kas vyksta pastaruoju metu šiame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiulių politinių pasekmių, - vakar prezidentūroje įvykusioje bendroje Lenkijos ir Lietuvos vadovų spaudos konferencijoje sakė G.Nausėda. - Tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos: tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos visai Europos Sąjungai. Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų ieškodamos kompromiso ir sutarimo."

„Tai yra vienintelis kelias išspręsti krizę. Visos kitos alternatyvos netinka. Štai kodėl aš dar kartą pasisakau už kalbėjimąsi, kompromiso paiešką ir stengimąsi surasti sprendimą, kuris mums leistų užsiimti kitomis problemomis, kurios yra nė kiek ne mažesnės", - sakė G.Nausėda, pažymėdamas, kad ES vienybė yra kertinė, Lietuvai dorojantis su ištikusiomis krizėmis.

G.Nausėda tikino, kad Lietuva palaikys Lenkiją, šiai ieškant sutarimo ir išeities iš jau kurį laiką besitęsiančio Varšuvos ir Briuselio konflikto.

„Mes suprantame, kad šiandien situacija yra tokia, kad kol kas sprendimo būdų nesimato, bet jeigu reikia mūsų mediacijos paslaugų, jeigu reikia mūsų tarpininkavimo, mes tikrai esame pasirengę tai daryti, nes konfliktui rutuliojantis toliau, žala gali būti gerokai didesnė, negu visų kitų krizių atveju", - sakė G.Nausėda.

Amoralus elgesys

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad, jo požiūriu, sieti teisės viršenybės klausimą su ES išmokų paskirstymu yra nemoralu.

„Tai yra labai blogas precedentas, labai blogas pavyzdys. Net jei teisiškai tai būtų galima, morališkai tai yra labai žalingas precedentas, kuris padarys neįsivaizduojamą žalą ES vienybei", - teigė G.Nausėda.

Kritiškai prezidentas įvertino ir tai, kad kritika Varšuvai dėl teisės viršenybės klausimo būtų išsakoma Europos Vadovų Taryboje.

„Pats svarstymas Europos Vadovų Taryboje ir barimas vienos iš valstybių yra tikrai nemalonus procesas, turint omenyje, kad esame orių, nepriklausomų, suverenių valstybių sąjunga. Taigi visi priimame ir atsakomybes, ir pareigas, susijusias su naryste ES. Geriausiai būtų tokių svarstymų apskritai neturėti, bet, deja, kartkartėmis tenka tokiuose svarstymuose dalyvauti. Norėtųsi, kad abiejų pusių pastangomis šios diskusijos būtų eliminuotos. Matau, kad vis dar yra potencialo ieškoti išeities", - sakė prezidentas.

Mato pavojų

Lenkijos vadovas A.Duda taip pat tvirtino dėl kilusio ginčo įžvelgiąs grėsmę ES narėms. Be to, jo teigimu, ne Lenkija kalta dėl kilusio ginčo su ES struktūromis. Pasak Vilniuje vakar viešėjusio Lenkijos prezidento, būtent ES institucijos siekia perimti kuo daugiau nacionalinių valstybių funkcijų.

„Aš matau čia rimtą pavojų ne tik Lenkijai, bet ir kitoms valstybėms. Europos Komisija ir pats ES Teismas paprastai bando ir bandys integruotis į vidines sritis, kurios nebuvo atiduotos jų kompetencijai, todėl, mano įsitikinimu, paprastai EK šiuo klausimu turi giliai apsvarstyti", - žurnalistams sakė A.Duda ir tvirtino, kad Lenkija yra patenkina savo naryste ES.

„Mes esame ES narė, ir mes tuo patenkinti. Balsavome referendume už ES narystę, aš pats asmeniškai už tai balsavau. Mes norime tokios ES, kuri bendradarbiauja kaip tam tikra laisvų, tinkamai funkcionuojančių, valstybių sąjunga", - teigė prezidentas.

„Lenkijos Konstitucinis teismas nieko naujo nepasakė - jis akcentavo tai, apie ką kalbama daugelyje nacionalinių teismų", - pridūrė A.Duda.

Lenkijos Konstitucinis tribunolas paskelbė, kad teismų sistemos klausimais Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už ES teisę, o tai sukėlė audringas reakcijas ES institucijose ir valstybėse narėse. Analitikai teigia, kad šis sprendimas gali būti pirmas žingsnis link to, kad vieną dieną Lenkija išstos iš ES.

Briuselis toliau grasina

Europos Komisija esą reaguos į Lenkijos Konstitucinio teismo sprendimą, ES įstatymų leidėjams ir Lenkijos ministrui pirmininkui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) pareiškė EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen).

„Negalime ir neleisime, kad mūsų bendros vertybės atsidurtų pavojuje, - aiškino U. fon der Lejen, nepaaiškindama, apie kokias vertybes ji šneka. - Komisija imsis veiksmų."

„Šis sprendimas verčia abejoti ES pagrindais, - sakė Vokietijos politikė ir ES vykdomosios valdžios vadovė. - Tai tiesioginis iššūkis Europos teisinės tvarkos vienybei."

Pasak jos, yra trys galimybės: pradėti naują pažeidimų procedūrą, imti taikyti naująjį biudžeto apsaugos mechanizmą, kad būtų sustabdytas lėšų skyrimas, arba taikyti 7 straipsnyje numatytą procedūrą, kuri galiausiai gali atimti iš Lenkijos balsavimo teises ES.

Ginčas, įvykęs Europos Parlamente, pažymėjo klausimo, kuris, pasak Briuselio ir Varšuvos, kelia grėsmę 27 valstybių bloko sanglaudai, rimtumą.

Po U. fon der Lejen kalbėjęs M.Moravieckis apkaltino ES šantažu.

Premjeras, kalbėjęs ilgiau nei jam buvo skirta laiko, atsakė, kad nepriimtina kalbėti apie finansines nuobaudas... Neleisiu, kad ES politikai šantažuotų Lenkiją.

Šį mėnesį Lenkijos Konstitucinio teismo priimtas sprendimas, kuriuo kvestionuojamos kai kurios ES teisės aktų dalys, dar labiau padidino jau daugelį metų tvyrančią įtampą su Briuseliu.

EK ir Europos Parlamentas užsipuolė Varšuvą dėl veiksmų, kuriais siekiama panaikinti menamą teisėjų nepriklausomumą, ir dėl kitų politikos priemonių, kurios, kaip aiškinama, silpnina demokratiją.

Analitikai teigia, kad šis sprendimas gali būti pirmas žingsnis link to, kad vieną dieną Lenkija išstos iš ES.

Tačiau M.Moravieckis tvirtino, kad Lenkijos vieta yra ES ir kad ES teisė, kylanti iš jos sutarčių, taikoma tik tam tikrose srityse, visais kitais atvejais Lenkijos nacionalinė Konstitucija yra viršesnė.

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Nors mes su lenkais turime bendrą istoriją, bet netgi ji yra gana dviprasmiškai suvokiama mūsų šalyse. Tokių dviprasmybių išlieka ir daugiau, kalbant apie šiuolaikinius santykius. Viena vertus, mes tarsi esame partneriai: kartu esame NATO bloke, turime bendrą priešą - Rusiją, nuolat kalbame apie transatlantinius ryšius, mus sieja saugumo, energetikos bendri reikalai, kita vertus, nuolat kyla įtampa dėl tautinių mažumų ar istorinių dalykų interpretacijos, o D.Grybauskaitės laikais apskritai buvo „paimta pauzė" abipusiuose santykiuose.

Žinoma, dabartinis klausimas dėl Lenkijos teisės viršenybės yra esminis ir stipriausias mūsų santykių patikrinimo testas. Lenkai, matyt, nori tikėtis paramos jų ginče su Briuseliu ir tam tikrus palankius G.Nausėdos vertinimus išgirdo, nors Lietuvos pozicija šiuo klausimu daugiausiai būdavo neutrali - mes nekomentuosime, susilaikysime, tegul išsiaiškina patys...

Tiesą sakant, dėl teisės viršenybės klausimo Lietuva atsidūrė gana keblioje ir dviprasmiškoje padėtyje: viena vertus - neparemti lenkų būtų tarsi nekaimyniška ir nedraugiška, tačiau mūsų Užsienio reikalų ministerijos pozicija visada buvo kur kas artimesnė Briuseliui nei Varšuvai.

Spėju, kad mūsų diplomatinis korpusas kaip didžiausią košmarą įsivaizduoja galimą balsavimą Briuselyje dėl sankcijų Lenkijai. Tačiau tikėtina, jog Briuselis jokio balsavimo neskelbs, kol Europos Komisijai pačiai nebus aiškus jo rezultatas - juk jie ten nenorėtų apsikvailinti, žinant, jog vengrai ar čekai balsuos prieš sankcijas ir užblokuos jų iniciatyvą. Vadinasi, bus dirbama diplomatiniais kanalais, siekiant garantuoto rezultato, o jį pasiekti bus labai sunku.

Lietuvai yra palanku, kad egzistuoja tokia Vengrija, kuri Lenkiją neabejotinai parems, nes ir jai pačiai nuolat gresia sankcijos. Vadinasi, Briuseliui pirmiausia reikia susitarti su vengrais, o mūsiškiai gali gražiai „nusiplauti" rankas.

Lenkų baudimo procesas, žinoma, smarkiai užsitęs - pirmiausia bus siekiama įšaldyti ES paramą, kuri ir taip jau įšaldyta, o dėl kitų sankcijų balsavimas gali būti tik kraštutiniu atveju. Todėl mes galime ir toliau vaidinti gerą kaimyną ir išvengti nemalonaus pasirinkimo, balansuojant tarp Varšuvos ir Briuselio...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s