Pirmadienį su Europos Komisijos nare Ilva Johanson (Ylva Johansson), atsakinga už vidaus reikalus, susitikusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, jog yra sričių, kur Lietuva tikisi didesnės ES pagalbos. Ypač kalbantis su Iraku, kur prisidirbo G.Landsbergis.
Reikia siųsti juos atgal
Akivaizdu, jog Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vojažas Irake nepasiteisino - atvirkščiai - iššaukė dar didesnę nelegalų armiją. Todėl dabar didžiausios Europos Komisijos ir kitų ES institucijų pagalbos I.Šimonytė tikisi derybose su Irako Vyriausybe, taip siekiant sumažinti nelegalių migrantų srautų potencialą.
„Didžiausias lūkestis yra Europos Sąjungos galimybėms išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako Vyriausybe, turint mintyje, kad didžioji dalis nelegalių migrantų, kurie kerta sieną, yra kilę iš Irako. Tiek mažinant srautą, tiek sprendžiant klausimus dėl readmisijos, tiek ir randant svertų įtikinti Iraką vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl savo piliečių susigrąžinimo", - po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I.Šimonytė.
Premjerė neatmetė galimybės, kad Lietuva kreipsis su prašymu dalį sulaikytų nelegalių migrantų apgyvendinti kitose ES šalyse.
Ministrė pirmininkė akcentavo ir praktinės pagalbos poreikį. Tokios institucijos, kaip „Frontex", I.Šimonytės manymu, galėtų aktyviau prisidėti nagrinėjant prieglobsčio prašymus. Ji taip pat pabrėžė ir vertėjų bei kitų specialistų poreikį.
„Čia yra reikalinga ir vertėjų pagalba, kadangi yra tam tikrų kalbos iššūkių, taip pat ir kitų specialistų iš valstybių, kurios jau yra susidūrusios su didžiuliu migrantų srautu, su tuo susijusiais logistiniais iššūkiais", - teigė I.Šimonytė.
EK spaudžia
Tuo metu Lietuvoje viešinti EK vidaus reikalų komisarė I.Johanson teigia, kad ES siekia pasitelkti teisinio ir politinio spaudimo priemones Irako atžvilgiu. Vienas iš įrankių, pasak jos, yra ES šalių vizų suteikimo Irako piliečiams tvarkos pakeitimas.
„Kalbant apie Iraką, aš neseniai pasiūliau naujas vizų priemones Irako atžvilgiu, jeigu jie nesustabdys tokių piliečių atvykimų. Taigi mes naudojamės politiniu, teisiniu spaudimu trečiųjų šalių atžvilgiu, siekdami, kad jie laikytųsi susitarimų dėl readmisijos", - po susitikimo kalbėjo I.Johanson, kartu pabrėždama, kad šiuo metu svarbiausia išspręsti deportacijos klausimą.
„Dabar svarbiausias dalykas užkirsti kelią nelegaliems migrantams atvykti į Lietuvą ir išsiųsti atgal tuos žmones, kurie neturi teisės čia pasilikti", - tvirtino ji.
I.Johanson atkreipė dėmesį ir į pastaraisiais metais priimtą Migracijos ir prieglobsčio paktą.
„Pernai mes pateikėme pasiūlymą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto, kuris sprendžia visus šiuos klausimus, su kuriais dabar susiduriame. Ir jis galėtų padėti susikoncentruoti ties nelegaliais maršrutais, siekiant užtikrinti, kad atvykstantys nelegaliai, kurie tikriausiai net nėra pabėgėliai, turėtų turėti tam tikrą nuolatinę numatytą procedūrą, skirtingą nuo pabėgėlių procedūros. Ir dabar jau tai yra įgyvendinama", - Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I.Johanson.
Europos Komisijos narė teigė pasiūliusi privalomą solidarumo mechanizmą, pagal kurį su nelegalių migrantų srautais susidurianti valstybė galėtų tikėtis ne vien tik savanoriškos paramos iš kitų valstybių narių.
„Europos Sąjunga turi daug galių kalbantis su trečiosiomis šalimis ir dėl to mes turime taip daryti. Lietuva neturi būti palikta viena ir nėra palikta viena. Todėl mes esame kartu ir naudojame visą savo turimą galią ES", - pabrėžė Europos Komisijos narė.
Pabėgėliai siautėja
Iš viso šiemet nelegalių migrantų sulaikyta 3832.
Vakar dalis migrantų Rūdninkuose ėmė siautėti, nes buvo sulytos jų palapinės. Atvykėliai netgi norėjo bėgti, bet laiku atvykusios gausios pareigūnų pajėgos šį jų sumanymą nutraukė. O kai kuriems teko dar labiau sušlapti, kai pareigūnai į juos paleido vandenį iš žarnos.