Aplinkos ministrui teko teisintis Seime

„Valstiečių" partijos nariai prieš savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą, išreikšdami susirūpinimą dėl aplinkos ministro skaidrumo ir veiklos teisėtumo. Taip pat jam pateikta 17 klausimų, o ketvirtadienį ministras buvo iškviestas į juos atsakyti.

Daugiausiai priekaištų S.Gentvilas sulaukė dėl to, kad jis esą neteisėtai spaudžia naująją Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovę Olgą Vėbrienę, kuri principingai kovoja su verslu, teršiančiu aplinką. Pastaroji dėl galimai neteisėtų ministro veiksmų net kreipėsi į teisėsaugą ir gavo pranešėjo statusą, kuris turėtų ją apsaugoti nuo persekiojimo. Tiesa, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas, negalėjo įvardinti, apie kokius pažeidimus pranešė.

Parlamentarė Ligita Girskienė S.Gentvilo teiravosi, kodėl šis principingai dirbančiai pareigūnei atsilygina krūva tarnybinių patikrinimų, ir gavo atsakymą, esą „konfliktą su O.Vėbriene reikia deeskaluoti".

„Turime jį deeskaluoti, nes tai yra dalykinė diskusija, kuri galbūt nesusiklostė žmogiškai. Gali atrodyti, kad neproporcingas dėmesys skiriamas AAD, - mes esame gavę 8 skundus dėl departamento veiklos, 4 iš jų esame gavę direktorės atžvilgiu. Dėl kitų įstaigų nesame gavę", - tikino ministras.

Vertindamas konflikto su O.Vėbriene priežastis S.Gentvilas pažymėjo, kad Būtingės avarijos atveju vienam iš AAD inspektorių buvo taikomos pernelyg griežtos nuobaudos: O.Vėbrienė jį atleido iš darbo dėl to, kad apie avariją suteikė smulkesnės informacijos S.Gentvilui.

„Bandau įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis reaguotų į vieną pavaldžios įstaigos vadovę, jei ji žmogų, kuris informavo vieną iš Ekstremalių situacijų komisijos narį, pašalintų iš pareigų", - svarstė S.Gentvilas.

Parlamentaras Tomas Tomilinas S.Gentvilui priminė, kad visuomenininkai buvo inicijavę atskirą peticiją, kuria reikalavo jo neskirti ministru, primindami istoriją su šio pateiktais pasiūlymais, palankiais „Grigeo", priminė politiko pasipriešinimą vadinamajam Klaipėdos paketui (teisės aktams, kuriais sugriežtinti aplinkosaugos reikalavimai).

„Klausimas politinis - ar ta veikla nėra tokia naudinga stambesniam verslui?" - teiravosi T.Tomilinas. Ir sulaukė atsakymo: „Aš nenoriu priešinti verslo."

Ministras įrodinėjo, kad, priešingai, nei tvirtina O.Vėbrienė, pastarajai nedarantis jokio spaudimo, su ja yra susitikęs vos tris kartus ir tik vienas susitikimas nebuvo kolektyvinis.

„Valstietė" Agnė Širinskienė prašė ministro patikslinti, kas įvyko to pokalbio metu.

„Jūs išsikvietėte valstybės pareigūną ir tiesiog nurodinėjote, kad tas asmuo neturi teisės prokuratūrai perduoti informacijos?" - stebėjosi ji.

„Darau didelę prielaidą, kad buvau įrašinėjamas trečio susitikimo metu. Ir jeigu ten buvo kažkokio spaudimo, politiškai esu nusiteikęs - tegul išviešina visą valandos trukmės pokalbį. Nes kitų kažkokių prielaidų, kad esu daręs spaudimą, nėra, taškas. Aš tame pokalbyje neprašiau atsiimti skundų iš prokuratūros, o sakiau, kad mes, kaip institucijos, turime dirbti kolektyviai, turime per mažai resursų, kad mūsų teisininkai vienas prieš kitą kovotų ministerijos viduje", - tikino ministras.

„Valstiečių" tokie atsakymai neįtikino. T.Tomilinas priminė, kad jis O.Vėbrienei liepė pasiaiškinti, kodėl ši prokuratūrai apskundė Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri pro pirštus žiūrėjo į grubius pažeidimus Salininkuose, kur veikia atliekų rūšiavimo įmonė. Pati O.Vėbrienė yra sakiusi: „Ministras mus išsikvietė pasiaiškinti, kodėl buvo kreiptasi į prokuratūrą. Buvo aiškiai pasakyta, kad tokių veiksmų daugiau ateityje nebūtų. Kad mes turėtume išsiaiškinti viduje, susitarti ir „skalbinių į viešumą nenešti".

S.Gentvilas atkirto, esą taip siekė sutaupyti valstybės lėšas: kai tarpusavyje pešasi dvi valstybės institucijos ir į tai įtraukiama teisėsauga, tik švaistomi valstybės pinigai. O jis, kaip ministras, esą privalo sau pavaldžių įstaigų vadovus bandyti sutaikyti ir tai neva nėra koks nors spaudimas.

„Kaip tada paaiškinsite O.Vėbrienės kvietimą ant kilimėlio, aiškinant, kad „skalbiniai turi būti skalbiami viduje"? Ar tai ne spaudimas?" - neatlyžo A.Širinskienė, pridurdama, kad, jei teisėsauga S.Gentvilo veiksmuose nebūtų įžvelgusi nieko blogo, nebūtų O.Vėbrienei suteikusi pranešėjo statuso.

Ministras atkirto, esą A.Širinskienė - ne teisėja, kad jį teistų, ir pasikartojo, esą tebandė dvi institucijas sutaikyti.

Paskutinis S.Gentvilui klausimą iš dviejų dalių pateikė jo pirmtakas ministro poste Kęstutis Mažeika. Tačiau į klausimo dalį apie tai, kodėl S.Gentvilas pavaldiniams nurodė jokių dokumentų nerodyti opozicijai, šis neatsakė, iškart pradėdamas atsakinėti į antrąją klausimo dalį.