respublika.lt

Apklausa: per metus valdantiesiems nepavyko padidinti pasitikėjimo Seimu (6)

2021 spalio 25 13:17:00
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Elta

Pirmadienį sukanka metai, kai Lietuva išsirinko naująjį Seimą. Vis dėlto naujai sudarytai centro dešinės valdančiajai koalicijai nepavyko sugrąžinti prestižo Lietuvos parlamentui. Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, Seimas ir toliau išlieka gyventojams daugiausiai nepasitikėjimo keliančia institucija.

×
nuotr. 1 nuotr.
Seimas. Eltos nuotr.

 

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę  Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.). Kaip ir anksčiau, šalies gyventojai labiau nepasitiki nei pasitiki Lietuvos žiniasklaida (40 proc., 56 proc.) ir Vyriausybe (29 proc., 67 proc.). Visgi mažiausią visuomenės pasitikėjimą ir toliau išlaiko Seimas (19 proc., 78 proc.).

Lyginant su prieš mėnesį vykusia apklausa, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Prezidento institucija (nuo 61 proc. iki 66 proc.), o kitų 5 institucijų vertinimai nepakito.

ELTA primena, kad prieš metus kadenciją baigęs Seimas darbą užbaigė kaip institucija, turinti mažiausią visuomenės pasitikėjimą. 2020 metų spalio mėnesį Seimu pasitikėjo 29 proc. apklaustųjų, o nepasitikėjo 67 proc. respondentų.

T. Janeliūnas: Seimu nepasitikima, nes jis matomas kaip konfliktų židinys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad visuomenės nepasitikėjimas Seimu yra užkoduotas pačioje „institucijos prigimtyje“. Politologas atkreipia dėmesį, kad Seimas yra ta institucija, kurioje susiduria labai skirtingos politinės jėgos, o tai, pasak jo, labai palanki terpė konfliktams.

„Seimas iš principo yra pasmerktas konfliktams: pozicija prieš opoziciją, valdančiosios partijos prieš tas, kurios pralaimėjo rinkimus. Ir dažniausiai žiniasklaidos dėmesį Seime pritraukia konfliktai, susidūrimai, kažkokie radikalūs pasisakymai. Nes Seimo nariai, jausdami, kad jie gali pritraukti dėmesį tik kažkokiais savo radikaliais veiksmais, kartais tuo ir piktnaudžiauja“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Todėl, pasak politologo, natūralu, kad Seimas visuomenei kelia nepasitikėjimą.

„Natūralu, kad neįmanoma pasitikėti konfliktų židiniu, o (...) kaip, pavyzdžiui, vyksta projektų svarstymai komitetuose ar dar kažkur, tai tas kasdieninis darbas yra neįdomus“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad panašios tendencijos dėl pasitikėjimo parlamentais yra pastebimos ir kitose šalyse.

„Galbūt Šiaurės šalyse bendras visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis yra didesnis, ten ir parlamentai turi didesnį pasitikėjimą. Bet daugelyje kitų šalių irgi tendencija yra tokia pati, nesvarbu, ar tai būtų JAV Kongresas, ar tai būtų Europos šalys ir parlamentai, ten, kur dažniausiai transliuojami konfliktai, tai visuomenė ir įsivaizduoja, kad tai yra labai konfliktiška aplinka, kad ten politikai tik riejasi, o ne dirba“, – sakė politologas.

Profesorius pabrėžia, kad dirbtinai padidinti pasitikėjimą Seimu neįmanoma. T. Janeliūno teigimu, vienintelė galimybė padidinti pasitikėjimą Lietuvos parlamentu būtų, jeigu Seime susikurtų vaivorykštinė valdančioji koalicija ir dėl to susilpnėtų opozicijos darbas. Vis dėlto, pasak jo, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas.

„Gali atsirasti kažkokios sąlygos, kad susiformuotų kažkokia labai plati, vaivorykštinė dauguma ir ten jau iš principo išnyktų tokia opozicinė veikla. Bet čia tokie labai ekstremalūs atvejai. Vargu ar mes tokių turėsime“, – sakė T. Janeliūnas.

„O visa kita priklauso nuo asmenybių, ypatingai frakcijų lyderių, kiek jie produktyviai bando dirbti Seime net ir būdami opozicijoje, kiek jie bando pagarbiai ir mandagiai oponuoti valdžiai, o ne tik ieškoti kažkokių skandalų. Tai asmenybių poveikis irgi yra didelis. Bet manau, kad mūsų visuomenė jau yra netgi pripratusi prie tokio konfliktiškumo. Pati visuomenė darosi labai konfliktiška. Tai labai sunku tikėtis, kad politikai būtų kažkokie kitokie“, – pažymėjo jis.

Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
  • ELEKTRA: Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 21 proc. ir siekė 157,25 Eur/MWh.
  • UŽSIENIEČIAI: 72 procentais padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai.
  • PADIDĖJO: „Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 6% iki 150,4 mln. Eur.
  • PAJAMOS: Vilniaus šilumo tinklų pajamos augo 18 proc. ir siekė 86,7 mln. eurų.
  • ĮRANKIS: Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu kuria įrankį, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse.
  • INFLIACIJA: Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, pakilo iki 9,3%.
  • AKCIJA: Vokietijos policija šeštadienį nutraukė nesankcionuotą skiepijimo akciją Liubeko oro uoste, į kurią buvo susirinkę daug žmonių.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote naujos koronaviruso atmainos „Omikron"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s