Apkaltos Seime - be teisinių pasekmių

- Kokia jūsų siūlomų pataisų esmė? - „Vakaro žinios" teiravosi Stasio ŠEDBARO.

- Dabar galioja neigiama praktika, kai, pradėjus apkaltos procesą ir jau įsigaliojus KT išvadai, kuri nustato, kad asmens, kuriam pradėta apkalta, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, asmuo gali atsistatydinti iki balsavimo ir tokiu būdu išvengti konstitucinės teisinės atsakomybės. Todėl siūlau įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, kuriam taikoma apkaltos procedūra, turi teisę atsistatydinti ne vėliau kaip iki KT išvados dėl to, kad jo veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

- Priminkite, kokios šiuo metu yra apkaltos procedūros.

- Kai yra apkaltos iniciatoriai, Seimas sudaro laikinąją tyrimo komisiją, kuri parengia kreipimąsi į KT. Jei Seimas kreipimuisi pritaria, KT nagrinėja, ar buvo pažeidimai.

- Galutinį žodį po KT išvados taria Seimas?

- Taip, kai iš KT ateina atsakymas, kad pažeista, Seimas balsuoja. Yra tokių minčių, kad KT, kaip teisminė institucija, galėtų ir galutinį sprendimą priimti, nes Seime reikia 3/5 balsų ir neretai dėl politinio balsavimo apkalta sužlunga. Tačiau tam reikėtų keisti Konstituciją. Turėjome precedentą, kai Seimo nariai Linas Karalius ir Aleksandras Sacharukas buvo skirtingos kaltės. L.Karalius, kuris keliavo kažkur po Indiją, po apkaltos buvo pašalintas iš Seimo, o už jį balsavęs ir taip klastojęs balsavimą A.Sacharukas liko.

- Jei KT pasako, kad niekas nepažeista, apkaltos procesas savaime nutrūksta?

- Kai KT pasako, kad asmuo nekaltas, Seimas jo nebeturi už ką bausti.

- Ar yra buvę atvejų, kai po KT išaiškinimo, kad asmuo kaltas, šis be jokios konstitucinės teisinės atsakomybės pats atsisakė mandato?

- Buvo. Pavyzdžiui, Kęstutis Pūkas, kuris mandato atsisakė po to, kai KT pripažino jo kaltę dėl seksualinio priekabiavimo. K.Pūkas nelaukė Seimo balsavimo ir atsisakė mandato, taip išsaugodamas galimybę kandidatuoti kituose rinkimuose (tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis atvejis, kai Seimo narys po neigiamos jam KT išvados atsisako mandato savo noru, - aut. past.). Tiesa, šia teise nepasinaudojo. Ir, kiek prisimenu, Mindaugas Bastys taip pat pasielgė (M.Basčio atvejis kiek kitoks: KT paskelbė, kad M.Bastys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau šis neatsistatydino. Seime pritrūko balsų jo atstatydinimui ir tik kai kilo iniciatyva dėl perbalsavimo, politikas mandato atsisakė, - aut. past.). Taip irgi išlaikė galimybę kandidatuoti ir kandidatavo, tačiau į Seimą nebuvo perrinktas.

- Yra buvę atvejų, kai KT pripažįsta politiko kaltę, o bendros kompetencijos teismai paskui jį išteisina. Kaip tada vertinti KT sprendimą?

- Matote, tai yra ne vienas ir tas pats. Ir Rolando Pakso atveju buvo taip pat - bendrosios kompetencijos teismai išteisino. Tačiau tai - dvi skirtingos atsakomybės: politinė, dėl netinkamo politiko veikimo, ir baudžiamoji. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, K.Pūko atvejį. Gal merginos atsisakė duoti parodymus, gal bendros kompetencijos teismui pritrūko įrodymų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau politinei atsakomybei KT turėtų įrodymų užteko. Politikas negali taip elgtis - kviesti merginą į bendrabutį, į lovą. Gal baudžiamosios atsakomybės tai ir neužtraukia, tačiau politikui taip elgtis nedera.

- Yra buvę buvę atvejų, kai Seimas norėjo pradėti apkaltą parlamentarams dėl veikos, kurias šie padarė prieš tapdami parlamentarais. Ar, jūsų nuomone, už tai turėtų būti apkalta?

- Tai - labai svarbus klausimas. Pavyzdžiui, buvo M.Basčio atvejis, kai jis su buvusiu KGB darbuotoju bendravo ir iki priesaikos, ir po jos. Kai KT tyrė M.Basčio bylą, išaiškino: kas buvo iki priesaikos, nusibraukia ir reikia atsakyti tik už veiksmus, kurie buvo po priesaikos. Tačiau jei buvo baudžiamoji veika ir dėl jos įsigaliojo baudžiamasis nuosprendis, bet rinkėjai apie tai nežinojo, tokiu atveju gali būti sprendžiama, ar tokios informacijos nuslėpimas nėra pagrindas apkaltai.

- Kitaip tariant, būtina sąlyga apkaltai - ar apie tai žinojo rinkėjai?

- Būtent.