Absurdiškas biurokratizmas: nuomotis „Litexpo“ - per brangu, atsiimti Žvėryno infekcinę - neapsimoka

Neblogas apetitas

Sostinės savivaldybės vadovai suka galvas, kur gauti papildomų patalpų sunkiems koronavirusu susirgusiems asmenims gydyti. Sugalvojo - galima įrengti laikinas ligoninės patalpas parodų rūmuose „Litexpo". Juk vis tiek per karantiną ten uždrausti bet kokie renginiai. Tačiau gavo atsakymą, kad tai savivaldybei kainuotų 300 tūkst. eurų per mėnesį. Už patalpas, kurios šiaip jau yra valstybės nuosavybė, mat UAB „Litexpo" yra valstybinė bendrovė, pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Savivaldybė iškart pasakė, kad tai - per brangu, todėl ieškosis kitų patalpų.

Ar normalu, kad, katastrofiškai trūkstant vietų ligoniams gydyti, valstybė negali tam naudoti jai priklausančio pastato? Gerai, tebūnie formaliai ne valstybei, o jai pavaldžiai bendrovei. Pasak „Litexpo" vadovo Justino Bortkevičiaus, tame nieko nėra nenormalaus.

„Į kainą buvo įskaičiuotos ir visos tiesioginės eksploatacinės sąnaudos, tokios kaip šildymas, vėdinimas, kondicionavimas, palatų apšvietimas.

Nenoriu, kad žurnalistai tarpininkautų, savivaldybė visada gali ieškoti kompromisų, viskas yra koreguojama.

Reikia nepamiršti, kad neužtenka tik sienas išnuomoti, reikia ir deguonies įvadus padaryti, ir kitus darbus atlikti. Bendrai skaičiuojant, daugiau negu pusę tos kainos sudaro tiesioginės eksploatacinės sąnaudos", - „Vakaro žinioms" sakė J.Bortkevičius.

Sužaidė ambicijos

Kadenciją ką tik baigęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius, priešingai nei J.Bortkevičius, sakė, kad situacija nėra visiškai normali.

„Taip, iš vienos pusės „Litexpo" yra atskiras juridinis asmuo, kuriuo pagrindinė veikla - patalpų nuoma, bendrovė iš to gyvena. Kainos klausimas yra derybų objektas. „Litexpo" prirašė visokių sąnaudų, todėl savivaldybė atsisakė nuomotis, nes per brangu. Aš šnekėjausi su „Litexpo" vadovu, sakiau, kad geriau nuomoti už pigiau, negu iš viso nieko negauti ir iš savų pinigų šildyti pastatą, mokėti algas darbuotojams.

Teisiškai žiūrint „Litexpo" yra UAB, ji vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymu ir siekia pelno.

Tačiau formaliai žiūrint rūmai yra valstybės turtas, valstybė savo turtą iš pavaldžių įmonių visada gali paimti visuomenės reikmėms kažkiek kompensuojant negautas pajamas, sumokant už elektrą ir panašiai tai pačiai sau pavaldžiai įmonei. Tačiau žiūrima biurokratiškai. O savivaldybė atšoko ir derybos neįvyko", - „Vakaro žinioms" teigė eksministras.

„Rūgšti" situacija

Vilniaus miesto savivaldybės direktorius Povilas Poderskis dienraščiui įrodinėjo, kad 300 tūkst. eurų per mėnesį yra per didelė suma.

„Į tą sumą įskaičiuotos įvairios sąnaudos, kaip mes ir prašėme, bet vis tiek užsiprašyta per daug. Už 300 tūkst. galėtume suremontuoti visą Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vieną aukštą visam laikui, o „Litexpo" tebūtų laikinas sprendimas", - paaiškino P.Poderskis.

Jo teigimu, vertinant grynai biurokratiškai, valstybinė bendrovė turi savus įkainius, turi jai priskirtą turtą, iš kurio nori gauti naudos.

„Tačiau kai tokia situacija, akivaizdu, kad „Litexpo" būtų geriau privatizuoti, tada būtų lengviau susitarti", - įsitikinęs P.Poderskis.

Administracijos direktorius pripažįsta, kad situacija yra „rūgšti".

„Bet Antakalnio klinikinėje ligoninėje daug skyrių pertvarkysime, pajungsime ir bus viskas gerai. Aišku, be abejo, trūks vietų kitiems, ne COVID-19 ligoniams. Kita vertus, jei jiems vietų ir netrūktų, trūktų gydytojų, nes ir jie - ne guminiai", - tikino pašnekovas.

Geriau parduos

Įdomiausia, kad, pavyzdžiui, Kaunas ir Vilnius elgiasi kardinaliai priešingai. Laikinosios sostinės savivaldybė nusprendė susigrąžinti iš Turto banko trejus metus neveikusią Kulautuvos sanatoriją, kurią pritaikys infekuotų ligonių gydymui, jei to prireiks. Vilniuje kelerius metus tuščias stovi buvusios Žvėryno infekcinės ligoninės pastatas, tačiau Turto bankas prieš mėnesį priėmė sprendimą jį parduoti per aukcioną. Savivaldybė nė neplanuoja jo susigrąžinti ir panaudoti „kovidinių" ligonių gydymui.

„Tas pastatas jau tiek nudėvėtas, kad investicijos nebeapsimoka, jau prieš 10 metų buvo avarinės būklės. O dar turint mintyje mūsų gyventojų lūkesčius, kad jie galvoja, jog visi gražiai su baltais chalatukais gulės, tai apie ligoninę Žvėryne nė galvoti negalima", - reziumavo P.Poderskis.

Oficialiai skelbiama, kad buvusią Žvėryno ligoninę kartu su 2 ha sklypu tikimasi parduoti už 3,4 mln. eurų. Tačiau realiai kąsnis turėtų būti gerokai didesnis, nes šalimais buvusią Žvėryno vaikų ligoninę pavyko parduoti už 4,4 mln. eurų, nors sklypas ten perpus mažesnis.

Situaciją komentuoja profesorius Vytautas DAUJOTIS:

„Visiškas idiotizmas. Valstybės turtas turi būti valdomas centralizuotai. Jei vienos įstaigos ar įmonės turtas stovi nenaudojamas, o kitai jo labai reikia, turėtų būti spjaunama į biurokratizmą ir tas turtas naudojamas ten, kur reikia - kad būtų užtikrintas viešasis interesas. Ypač tai aktualu dabar, kai trūksta vietų ligoninėse", - akcentavo V.Daujotis.

Profesorius pastebi, kad normalūs žmonės elgiasi kitaip nei valdininkai su valstybės turtu. Juk, pavyzdžiui, jei šeima taupo automobiliui, bet suserga jų vaikas ir pritrūksta pinigų gydymui, tikrai „praims" sutaupytus pinigus. Arba, pavyzdžiui, viena šeima išsiskyrė ir tapo dviem atskiromis „įmonėmis". Vyras moka alimentus, tačiau jei susirgo kartu su mama auganti abiejų atžala, negi vyras atšaus, kad alimentus jau sumokėjo ir nebeišties pagalbos rankos?

„Taip turi būti elgiamasi ir valstybės mastu. Nes toks biurokratizmas peržengia žmoniškumo ribas.

Manau, kad „Litexpo" elgiasi taip nelanksčiai ir nori didžiulių pinigų už nuomą, kad galėtų išsimokėti solidžias algas. Tačiau dabar iš viso yra nesąmonė - geriau laiko turtą nenaudojamą, moka už komunalines paslaugas, bet net nenuleidžia kainos. O ir Vyriausybė turėtų įsikišti. Jei yra atskiri „Litexpo" ir savivaldybės biudžetai, tai gali atiduoti pastatą viešajam interesui ir kompensuoti „Litexpo". Tačiau teisinamasi, esą tokie yra teisės aktai, neleidžiantys taip elgtis. Tačiau teisės aktus kuria žmonės, ne iš kažkur jie atsiranda. Situaciją galima pakeisti akimirksniu, tik noro reikia", - pastebėjo V.Daujotis.

Pasak jo, valstybės valdyme tokių idiotizmų - apstu. Pavyzdžiui, viena įstaiga kitai skiria baudą už pažeidimus, nors abi gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų.

„Ima iš vienos valstybės kišenės ir deda į kitą. Jei jūs perdėtumėte pinigus iš vienos kišenės į kitą, ar kas nuo to pasikeistų? Taip ir šiuo atveju - žmonėms kalbama, kokie jie turi būti pilietiški, kaip turi padėti izoliuotiems kaimynams parnešti maisto ar išnešti šiukšles, o valstybės mastu kas darosi? Geriau pastatą laikyti tuščią, nei į jį įsileisti ligonius", - baisėjosi profesorius.

VŽ POZICIJA

Vos „Vakaro žiniose" pasirodžius šiai publikacijai, į ją sureagavo Turto bankas. Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybė negalėjo susigrąžinti Kulautuvos sanatorijos, o Vilniaus - Žvėryno infekcinės ligoninės, mat šiuos objektus Turto bankui perdavė Sveikatos apsaugos ministerija, o savivaldybės.

„Dar pavasarį savo iniciatyva kreipėmės į savivaldybes, kviesdami apžiūrėti valstybės patalpas, valdomas Turto banko, dėl jų pritaikomumo ligoniams ir saviizoliacijai. Į kvietimą atsiliepė ir Vilniaus savivaldybė, kurios atstovai apžiūrėjo buvusią Infekcinę ligoninę ir konstatavo tai, ką jums pasakė P.Poderskis - įvertinus nusidėvėjimą, reikia didelių investicijų, kad ji vėl visiškai  pradėtų funkcionuoti. Kadangi savivaldybė pasakė, kad patalpos jų nedomina, buvo nuspręsta  laikytis pirminio plano - skelbti aukcioną. Tik primenu, kad gautos lėšos už šį kompleksą yra skirtos Santaros klinikų vystymui, tad kuo greičiau jis bus parduotas, tuo greičiau bus plėtojama Santariškių miestelio infrastruktūra", - pridūrė T.Bagdonas.