1 nuotr.Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastebi, kad mokesčių reforma reikšmingai padidins valstybės biudžeto pajamas, todėl ragina grįžti prie įsipareigojimo suvienodinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
Apie tai pirmadienį kalbėta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės posėdyje.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 840 eurų, o NPD – 625 eurus.
„2022 m. pagal nustatytus MMA ir NPD dydžius, šis atotrūkis (absoliučiomis vertėmis) padidėjo“, – pastebima Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatyme.
Dokumente dar įvardijamas pasiūlymas indeksuoti 10 tūkst. Eur ribą, kuri siūloma investicinei sąskaitai.
Primenama, kad šiuo metu pajamos iš finansinių produktų apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos.
„Investavimo išlaidos atimamos tik iš finansinių produktų pardavimo pajamų (bet ne iš tokių produktų laikymo, kaip pavyzdžiui, palūkanų). 500 Eur sumos per metus neviršijančios palūkanos, taip pat finansinių priemonių perleidimo pajamos neapmokestinamos“, – rašoma dokumente.
Finansų ministerija siūlo sudaryti galimybę gyventojui savo turimą sąskaitą deklaruoti kaip investicinę sąskaitą.
„Per ją gautą investavimo į įvairius finansinius produktus grąžą (pelną) siūloma apmokestinti, tik jei ji nereinvestuojama. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų.
Produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant galimą per metus investuoti sumą – 10 tūkst. Eur. 500 Eur lengvata tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą“, – rašoma dokumente.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastebi, kad svarbu užtikrinti, jog investicinę sąskaitą galėtų valdyti profesionalūs investuotojai, siekiant paskatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą.
„Investicinės sąskaitos įkūrimas paskatintų gyventojų finansinį raštingumą, prisidėtų prie viduriniosios klasės ilgalaikių pajamų augimo, netiesiogiai prie verslo finansavimo sąlygų gerėjimo“, – pastebima dokumente.
Elta primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.
Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.
