„Seimūnė Aušrinė Armonaitė mano, kad Lietuvos premjeru derėtų paskirti Remigijų Šimašių. Vilniečiai gal ir apsidžiaugtų, jei kas išlaisvintų nuo tokio mero. Kita vertus, grėsmė iškiltų visai valstybei, svarbiausiomis vertybėmis taptų paplūdimiai ir angliški užrašai“, - ironizuoja dienraštis „Vakaro žinios“ „Elito naujienose“.
Partijų pirmininkai ir toliau žaidžia žaidimą „Kas pasiūlys geresnį premjerą“. Savęs jie nesiūlo, turbūt iš didelio kuklumo. Laisvės partijos pirmininkė Armonaitė savęs taip pat nesiūlo, ji renkasi Vilniaus merą. Tai, kad jis jau užima atsakingas pareigas, pirmininkės nuomone, yra pataisoma. Reikia sutikti - dabartinės pono Šimašiaus pareigos nėra problema. Vilniečiai ne tik neverktų, bet ir paplotų, jeigu juos išlaisvintų nuo tokio mero. Bet kaip būtų su Lietuva? Ar valstybė atlaikytų bent vieną kadenciją, jeigu premjerui labiausiai rūpėtų erzinti žmones, kiekvieno miesto centre pripilant smėliuko, arba naktimis nulupinėjant atminimo lentas?
Mat šiam premjerui daug labiau už atminimo lentas patiktų angliški užrašai. Laimei, iki tokio scenarijaus labai toli. Partijai, kurią palaiko maždaug 2 proc. rinkėjų, iki savo premjero toli kaip smėlio pilaitei iki Gedimino bokšto.
