Buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga Seimui ketina pateikti siūlymą, kad skiepijant nuo COVID-19 nebūtų reikalaujama rašytinio paciento sutikimo, sutikimas būtų pareikštas pačiu atvykimo faktu.
1 nuotr.
Siekiant atsisakyti papildomų dokumentų pildymo ir rinktis kitą supaprastintą pacientų sutikimo pareiškimo modelį, ketvirtadienį jis pristatys Seimui Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo papildymo projektą.
Pakeitus teisės aktą, būtų laikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą ar kitą skiepijimo vietą skiepytis nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, atvykęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad jis būtų paskiepytas.
„Kitaip tariant, rašytinio sutikimo nebūtų reikalaujama, sutikimas būtų pareikštas pačiu atvykimo faktu“, – sako projektą parengę Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai A. Veryga ir Agnė Širinskienė.
Taip pat siūloma numatyti ir sąlygą, kad tai būtų galima, jei visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje skiepijimo metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.
Būtina informacija būtų laikoma informacija apie skiepijimo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir (ar) karantinas, esmę, pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujamus padarinius), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti skiepijimo, taip pat galimi padariniai atsisakius.
Tokios informacijos teikimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Projektą inicijavę ir parengę Seimo nariai A. Veryga ir A. Širinskienė sako, kad šiuo metu vakcinuojant nuo COVID-19 asmens informuotas sutikimas gaunamas įprasta, pandemijos situacijai nepritaikyta tvarka, o tai reiškia papildomai skiriamą laiką dokumentų pildymui, tuo yra ilginamas asmenų kontakto laikas, kas savaime didina infekcijos perdavimo tikimybę.
„Dėl to siūloma paciento sutikimo pareiškimui rinktis kitą modelį, kuris taikomas šiuo metu, pavyzdžiui, išsikvietus į namus ar savanoriškai atvykus ambulatorinės pagalbos – pastaraisiais atvejais yra preziumuojama, jog pacientas sutiko pačiu atvykimo faktu (konkliudentiniais veiksmais), o kartu ir užtikrinamas visos būtinos informacijos pacientui prieinamumas, kad sutikimo informuotumo kokybė nenukentėtų“, – sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Veryga ir A. Širinskienė.
