Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Lietuva iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų krizės akivaizdoje nėra viena, nes gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) pagalbos. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad Lietuva jau kreipėsi pagalbos į Europos sienų ir pakrančių agentūrą „Frontex“, taip pat gali prašyti ES papildomo finansavimo išorinės sienos stiprinimui.
1 nuotr.
„Lietuva nėra viena šio krizės akivaizdoje ir tai yra labai gerai. Lietuva yra kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir praeitą savaitę, kai prezidentas pasikvietė vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadą R. Liubajevą, jie būtent apie tai ir kalbėjo, kuo Europos Sąjunga gali padėti Lietuvai suvaldant šią krizę“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
„Mums tai yra krizė, bet reikia turėti mintyje, kad Europos Sąjungos mastu, kai migrantai plūstelėjo per Viduržemio jūrą, jų skaičiai buvo, sakyčiau, šimteriopai didesni, jeigu ne daugiau“, – pridūrė ji.
Vis dėlto šalies vadovo patarėja atkreipia dėmesį, kad Lietuva su nelegalių migrantų krize buvo susidūrusi ir anksčiau.
„Dar, rodos, devintajame dešimtmetyje praeito amžiaus, 1995-1996 metais, kai su A. Lukašenka tie santykiai buvo įvairūs, tarpais šiek tiek geresni, tarpais šiek tiek blogesni, tų migrantų vis užplūsdavo. Ir jų skaičiai kažkuriuo momentu buvo ir išaugę ir daugiau nei tūkstančio per dieną“, – sakė ji.
Visgi, A. Skaisgirystės teigimu, nauja yra tai, kad būdama Europos Sąjungos narė Lietuva gali kreiptis Frontex pagalbos bei papildomo finansavimo skirto ES išorės sienos stiprinimui.
„Esame Europos Sąjungos nariai, mes galime kreiptis į Europos Sąjungą dėl „Frontex“ pagalbos, kas jau yra, kaip žinau, ir padaryta. Ir „Frontex“ pareigūnai atvyksta padėti mūsų sienos apsaugos tarnybai. Galime kreiptis į Europos Sąjungos Išorinės sienos fondą papildomo finansavimo, kad sustiprintume sienos kontrolę ir stebėseną, ką, manau, Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu ir padarys. Visa tai leidžia tikėtis, kad nesame vieni šios mums tikrai neįprastos situacijos akivaizdoje“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
Palapinių miestelis žiemą – kraštutiniu atveju galima priemonė
Prezidento patarėja taip pat atkreipia dėmesį, kad reikės spręsti ir atsirandančią migrantų apgyvendinimo problemą.
„Jeigu atsitiks taip, kad migrantų vis daugės ir nesugebėsime to srauto kitomis priemonėmis sustabdyti, taip, reikės kažkur laikyti tuos žmones bent jau tol, kol yra nagrinėjamos jų bylos. Tai prezidentas aptarė ir su ministre A. Bilotaite, kas tokiu atveju darytina. Ministrė pasakė, kad, be pabėgėlių centro, yra dar kiti variantai, yra galimybė panaudoti bendrabučius, mokyklas“, – sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, šiuo metu svarstoma palapinių miestelio galimybė žiemos metu galėtų būti pasitelkta tik kaip kraštutinė priemonė.
„Vasarą tai kažkiek galbūt ir išspręstų problemą, žiemą, manau, kad ir palapinių miestelis Lietuvos sąlygomis būtų labai sudėtinga ir tik kraštutiniu atveju galima priemonė“, – sakė ji.
A . Skaisgirytė įsitikinusi, kad ilgalaikius sprendimus priimti būtina, nes, pasak jos, situacija yra pakankamai grėsminga.
„Kai A. Lukašenka pasako atviru tekstu, kad mes atversime sieną migrantams ir paskiau taip ir padaro, tai ta situacija yra pakankamai grėsminga“, – sakė prezidento patarėja.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
