respublika.lt

A. Izgorodinas: 2023-2024 m. Lietuva gali susidurti su ES narystės minusais (17)

2021 balandžio 26 18:07:00
Monika Grigutytė, Elta

Skirtingas euro zonos narių atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos tempas, skirtinga ES narių ekonominė struktūra ir tuo pačių metu taikoma vienoda pinigų politika ilgainiui gali privesti Baltijos regiono ekonomikas prie perkaitimo, sako „SME Finance” ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

×
nuotr. 1 nuotr.
„SME Finance” ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Eltos nuotr.

 

„Problema yra tai, kad dėl skirtingos ekonomikos struktūros euro zonos valstybės labai skirtingu tempu atsigaus nuo COVID-19 krizės padarinių. Kaip jau parodė praktika, koronavirusas mažiausiai paveikė industrinių euro zonos narių ekonomikas, bet stipriai smogė toms euro zonos valstybėms, kurių ekonomika yra labiau priklausoma nuo paslaugų sektoriaus, ypač nuo viešbučių, restoranų ir kavinių segmentų. Atitinkamai, ir atsigavimo tempas skirtingose euro zonos valstybėse bus skirtingas“, – sakė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos struktūra šiuo atveju yra atspari COVID-19 pandemijai.

„Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai palanki koronaviruso atžvilgiu: pramonė yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius ir sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP. Tuo tarpu pagal apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus dalį BVP, Lietuva yra 8 vietoje nuo galo visoje ES: šis sektorius sukuria tik 1,7 proc. Lietuvos BVP“, – pažymėjo jis.

Anot I. Izgorodino, jei pandemija nesitrauks iš Europos, atotrūkis tarp valstybių ekonominės gerovės dar labiau augs.

„Labai tikėtina, kad kelerių metų perspektyvoje COVID-19 virusas iš Europos niekur nesitrauks, todėl išlieka rizika, kad ES valstybės gali tam tikram laikotarpiui riboti gyventojų srautus į masinio susibūrimo objektus, įskaitant ir viešbučių bei maitinimo sektorių. Jeigu taip įvyks, matysime labai skirtingą ekonomikos atsigavimo tempą skirtingose euro zonos regionuose: dėl didelės priklausomybės nuo viešbučių ir restoranų sektoriaus Pietų Europos euro zonos narių ekonomikos atsigavimas gali būti lėtesnis nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, kur labiau dominuoja industrinis ekonomikos modelis“, – akcentavo jis.

Ekonomisto teigimu, skirtinga euro zonos narių ekonomikos struktūra ir skirtingas atsigavimo nuo COVID-19 tempas taps iššūkiu Europos centriniam bankui (ECB).

„Šiuo metu visos euro zonos narių ekonomikos, išskyrus Airiją, yra recesijoje, tad ECB skatina ekonomiką visomis įmanomomis priemonėmis. Visgi problema yra tai, kad visoje euro zonoje šiuo metu yra taikoma ta pati viena pinigų politika, bet 2023-2024 m. ekonominė situacija euro zonos valstybėse bus labai skirtinga: Pietų Europos regionui gali būti reikalinga skatinamoji pinigų politika, tuo tarpu Baltijos regiono valstybėms jau gali prireikti pinigų politikos griežtinimo dėl spartaus ekonomikos atsigavimo tempo“, – sakė A. Izgorodinas.

„Jeigu Europos centrinis bankas toliau laikysis skatinamosios pinigų politikos kurso, didėja rizika, kad Baltijos regiono ekonomikos gali priartėti prie ekonomikos perkaitimo rizikos“, – pridūrė jis.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu skatinamoji pinigų politika yra naudinga ir Lietuvai.

„Taigi šiuo metu vienoda pinigų politika euro zonoje Lietuvai yra naudinga, kadangi ir Lietuvos BVP traukiasi, o Lietuvai taip pat reikalingas ekonomikos skatinimas. Tačiau 2023 m. ir ypač 2024 m. Lietuvos ekonomikai jau, tikėtina, reikės griežtesnės pinigų politikos. Visgi mažai tikėtina, kad ECB imsis radikalių pinigų politikos griežtinimo veiksmų“, – sakė A. Izgorodinas.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REKONSTRAVIMAS: Kauno rajono kurortinei teritorijai priklausančiame Kulautuvos miestelyje pradėti Akacijų alėjos ir V. Augustausko gatvės rekonstravimo darbai, kurių vertė – 2,29 mln. eurų.
  • STOVYKLOS: švietimo įstatymo pataisose -  siūlymas 7-16 metų vaikams iš valstybės biudžeto apmokėti kasmetines edukacines 5-7 dienų trukmės stacionarias vasaros stovyklas.
  • PRIPAŽINIMAS: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorija pelnė tarptautinį pripažinimą - ISO akreditaciją vaistų ir vaistinių medžiagų tyrimams.
  • NUTRAUKĖ: JAV teisingumo departamentas trečiadienį pranešė nutraukęs 33 Irano valstybinių žiniasklaidos portalų bei trijų Irako grupuotės „Kataeb Hezbollah“ portalų techninį palaikymą (jie buvo JAV priklausančiuose domenuose, taip pažeidžiant sankcijas).
  • SLALOMAS: nemažai dalyvių bei stebėtojų sutraukė Kauno rajone automobilių slalomo varžybos, kurias karantinas iš 2020 metų tradicinių velykinio ir kalėdinio turnyrų nustūmė net į šių metų vasarą.
  • MIGRANTAI: Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė dar dvi neteisėtų migrantų grupes, o Švenčionių rajone – vieną (iš viso sulaikyti 58 užsieniečiai, iš kurių, pirminiais duomenimis, 54 gali būti Irako piliečiai, 4 – Šri Lankos).
  • KOPLYČIOS: Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios, kuriose Katedros lankytojai galės melstis, apžiūrėti restauruotą Šv. Vladislovo koplyčios kupolą bei sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų buvo eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje.
  • SPORTAS: Lenkijos Elbingo mieste vykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) Europos standartinių šokių taurės varžybose naujaisiais Europos taurės šeimininkais tapo pasaulio, Europos ir daugkartiniai Lietuvos standartinių šokių čempionai Evaldas ir Ieva Sodeikos.

  • NELAIMĖ: šeštadienio vėlų vakarą Plungės rajone iš sodybos tvenkinio narai ištraukė 17-mečio kūną.
  • KULTŪRA: penktadienio vakarą Giacomo Puccini operos „Vilisės“ koncertiniu atlikimu (Lietuvoje – pirmą kartą) prasidės 26-asis tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis - vieną iš solinių vaidmenų operoje atliks šio festivalio naujasis meno vadovas, daugelyje pasaulio scenų publikos simpatijas pelnęs tenoras Edgaras Montvidas.
Daugiau

Dienos klausimas

Kur šiemet atostogaujate/atostogausite?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur slepiatės nuo tropinių karščių, užklupusių Lietuvą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+16 +28 C

+18 +25 C

 

+16 +22 C

+22 +36 C

+22 +33 C

 

+22 +26 C

0-6 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos