10 metų NATO. Ką jie atnešė Lietuvai?

Šiandien sukanka lygiai 10 metų, kai Lietuva įstojo į NATO. Siekdami apginti ir sustiprinti savo Nepriklausomybę pasikliovėme Vakarų užnugariu. Tačiau dabartinių įvykių akivaizdoje pradėta abejoti NATO deklaruojama stiprybe. Ypač prisiminus fiasko Afganistane bei nesėkmes Irake.

Organizacija NATO nėra vien tik karinė - ji sukūrė aktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybių narių mechanizmą, kuris visų pirma yra politinio pobūdžio, skatinantis bendrą gynybos planavimą, konsultacijas krizių valdymo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitose gyvenimiškai svarbiose srityse.

Kai penktame dešimtmetyje kūrėsi Aljansas, jo pagrindinis tikslas buvo sukurti ramybę Europos kontinente. To siekė ir Lietuva, įstodama į NATO 2004-ųjų kovo 29-ąją. Apie NATO kaip organizaciją ir įtakas Lietuvoje, kodėl taip veržėmės ir ką mums davė Aljansas, kalbėjomės su politologu Egdūnu Račiumi.

- Kokia buvo Lietuvos užsienio reikalų politika iki įstojimo į NATO?

- Lietuva buvo pradėjusi įsijausti į NATO narės vaidmenį jau kelerius metus iki įstojimo. Tai yra dalyvavo karinėse operacijose, kurioms vadovavo Jungtinės Valstijos. Belieka prisiminti 2001-ųjų invaziją į Afganistaną, vėliau sekusią okupaciją, kurioje dalyvavo ir Lietuvos kariškiai. Šia prasme mes dar net nebūdami NATO jau dalyvavome tarptautinėse operacijose. Lygiai taip pat galime kalbėti apie Lietuvos gana aktyvų palaikymą JAV siekio įsiveržti ir galų gale okupuoti Iraką. Nėra taip, kad Lietuva nedalyvavo JAV kariniuose veiksmuose, o paskui staiga pradėjo dalyvauti.

- Kodėl Lietuva šitaip veržėsi į Aljansą?

- Lietuva norėjo labai įtikti Jungtinėms Valstijoms, parodyti savo palankumą, lojalumą. Siekė užsitikrinti vietą, kad JAV nesudvejotų Lietuva, kaip esančia tikrai verta būti NATO nare. Todėl labai aktyviai šio amžiaus pradžioje dalyvavo ne tiek retoriniu, kiek materialiniu NATO lygmeniu.

- Kokia NATO dabar?

- NATO tapo labai pažeidžiama ar netgi silpna organizacija. Visų pirma dėl to, kad patyrė visišką nesėkmę Afganistane. Lietuva kaip narė turi dalį tos atsakomybės, bent jau politinės, prisiimti. NATO nesugebėjo aktyviai sudalyvauti atkuriant Iraką, nors žinome, kad tai nebuvo NATO misija. Ir iš dabartinio proceso atkūrimo matyti, kad NATO yra neveiksni organizacija ir be JAV, kuri visą laiką buvo pagrindinis veikėjas, ji apskritai atrodytų labai popierinė ir niekinė organizacija.

- Kai kūrėsi, NATO turėjo misiją atgrasyti Sovietų Sąjungą nuo bet kokių veiksmų, dabar sakote, kad ji tapo neveiksni. Kodėl taip nutiko?

- Taip, NATO buvo atgrasymas nuo Sovietinio bloko netikėtų šposų ir taip, ji kaip organizacija pasikeitė. Tačiau pasikeitė visi. Mes matome iškilusią Kiniją, atsitiesusią Rusiją. Dar kas yra labai svarbu, tai, kad pati NATO išsiplėtė ir joje atsirado daugiau veikėjų. Ir kai mes kalbame apie 3 dešimtis labai skirtingų veikėjų su labai skirtingais lūkesčiais, interesais, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Lietuvos interesai ne tik nesutampa, bet net nepersidengia, tai tokiai organizacijai veikti yra sunku.

Tačiau tai nereiškia, kad NATO nieko neveikia. Tarkim, Afganistane buvo išleistos trilijardinės lėšos, tik kad rezultato nebuvo. NATO imasi veiksmų, tačiau jie labai nesėkmingi.

- Esame naudingi NATO?

- Geopolitiniame žaidime, be abejo, mes esame naudingi JAV, nes jos turi tam tikrą placdarmą ir šiuo atveju labai akivaizdu, kad jeigu NATO pageidautų, jos tikrai galėtų dislokuoti savo karines pajėgas. Ar tai būtų oro, ar sausumos. Tame didžiajame žaidime, kalbant apie didžiąsias valstybes, kurios siekia dominuoti pasaulyje, ar tai bus Kinija, ar Rusija, ar JAV, net neabejotinai, kad mes esame naudingi JAV Rytų Europoje būdami kaip buferinė zona. Dėl to Vakarų Europa jaučiasi saugesnė, nes NATO sienos nutolusios giliai į Rytų Europą.

- Tačiau valdžia šiomis dienomis gąsdina, jog jeigu Rusija nebus sustabdyta, kils grėsmė Baltijos šalims. Tuomet piešiami du scenarijai - karas ir NATO likvidavimas. Jūsų nuomone - įmanomi tokie scenarijai?

- O jeigu Jėzus grįžtų? Ką tada darom? Tai čia tokios apokaliptinės spekuliacijos. Ir iš tikrųjų, jeigu Jėzus grįžtų rytoj, o mes čia prisiplanavę visai ne taip. Tai čia tų spekuliacijų gali būti labai didelių. Galų gale mes nesame užtikrinti, kad Rusijos vyriausybė neužsisvaigs ir nenutars atlikti tam tikrų veiksmų, kurie vainikuotųsi karine intervencija į Baltijos valstybes. Mes to negalime garantuoti. Bet kita vertus, projektuoti ir kalbėti, kaip tai turėtų atrodyti ir ką turėtų daryti NATO, manyčiau, yra per anksti.

- Nors jūs nelinkęs prognozuoti, tačiau kokia Lietuva būtų dabar, jei nebūtume taip veržęsi į NATO?

- Kažkas mėgintų pasiūlyti pavyzdį apie Suomiją arba Švediją. Gal Švedija nebūtų pats arčiausias variantas, ji nepalyginamai turtingesnė. Bet Suomijos klausimas galėtų būti eskaluojamas. Būtų galima svarstyti, kad Lietuva galbūt būtų panaši į Suomiją.

Žaidžiant žaidimą kas būtų, jeigu būtų, tai Lietuva, būdama NATO ir ES nare, erzino ir erzina Rusiją. Suomija taip pat yra ES narė, tačiau nepriklauso NATO ir matome, kad ne taip erzina. Toks lyginimas yra labai aptakus, tačiau turbūt artimiausias.