respublika.lt

Žydų vaikus gelbėjo šiaulietės seneliainuotraukos (10)

2020 vasario mėn. 24 d. 17:06:14
Jūratė RAUDUVIENĖ, „Šiaulių kraštas“

Šiau­lie­tė 72 me­tų Vir­gi­ni­ja Nor­kie­nė į re­dak­ci­ją krei­pė­si, kad pa­pa­sa­ko­tų apie jos se­ne­lių gel­bė­tas Šiau­lių žy­dų šei­mų duk­ras. „Gal at­si­lieps kas, ži­nan­tis tų mer­gai­čių li­ki­mus?" – sa­ko mo­te­ris, pa­brėž­da­ma, jog bai­mi­na­si nu­mir­ti ne­pa­gar­si­nu­si apie tai, ką ži­no.

×
nuotr. 5 nuotr.
Vir­gi­ni­ja Nor­kie­nė sa­ko, jog iš gi­mi­nės vie­nin­te­lė ga­li pa­pa­sa­ko­ti su jos se­ne­lių šei­ma su­si­ju­sią žy­dų gel­bė­ji­mo is­to­ri­ją. Giedriaus Baranausko nuotr.

 

Kad liu­di­ji­mo ne­nu­si­neš­tų ana­pi­lin

„Se­niai no­rė­jau pa­gar­sin­ti, ką esu iš sa­vo ba­by­tės gir­dė­ju­si. Man jau 72 me­tai, nu­mir­čiau ir nie­kas tos žy­dų vai­kų gel­bė­ji­mo is­to­ri­jos ne­be­ži­nos, ne­bep­ri­si­mins, – sa­ko Vir­gi­ni­ja Nor­kie­nė. – Ne­bė­ra gy­vo nė vie­no iš ma­no gi­mi­nai­čių, ku­rie pa­tys bu­vo liu­di­nin­kai."

Kal­ba jau­din­da­ma­si – skau­dus jos per­duo­da­mas liu­di­ji­mas. Ta­me pa­čia­me kai­me gy­ve­no ir žy­dų gel­bė­to­jai, ir šau­dy­to­jas.

„Ba­by­tė man pa­sa­ko­jo, kaip slė­pė ir gel­bė­jo ke­tu­rias žy­dų mer­gai­tes, ku­rioms tuo­met bu­vo 8–9 me­tai," – pra­de­da sa­vo pa­sa­ko­ji­mą šiau­lie­tė.

Se­ne­lių – jos ma­mos tė­vų Juo­zo ir Jus­ti­nos Gi­lių – so­dy­ba bu­vo „Lie­po­rių pa­kal­nė­je": tuoj už Šiau­lių, Ber­žy­nės kai­me, prie pat Šiaulių–Bubių plen­to.

Se­ne­lis ūki­nin­ka­vo, šei­mo­je bu­vo ke­tu­ri vai­kai – dvi duk­ros, du sū­nūs. V. Nor­kie­nės ma­ma Sta­sė – vy­riau­sio­ji, 1920 me­tų gi­mi­mo.

„Ma­no se­ne­lis ge­rai pa­ži­no­jo Šiau­liuo­se gy­ve­nu­sį žy­dą pre­ky­bi­nin­ką Lei­ze­rį, – pa­sa­ko­ja V. Nor­kie­nė. – Sto­ties gat­vė­je Lei­ze­riai gy­ve­no ir tu­rė­jo žu­vies par­duo­tu­vę. Se­ne­lis ir Lei­ze­ris abu mė­go ark­lius, kar­tu į tur­gų va­žiuo­da­vo ark­lių pirk­ti, taip ir su­si­pa­ži­no. Lei­ze­rių krau­tu­vė­je se­ne­lis vi­sa­da ap­si­pirk­da­vo at­va­žia­vęs į Šiau­lius, pir­ko drus­kos, sil­kės. Lei­ze­ris par­duo­da­vo ir sko­lon, jei­gu pi­ni­gų ne­tu­rė­da­vo."

Pir­mo­sio­mis ka­ro sa­vai­tė­mis Lei­ze­ris bu­vo su­šau­dy­tas. Jo žū­ties tiks­lios da­tos ne­ži­no.

Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių ži­no­ma, jog na­ciai Šiau­lių žy­dų pir­muo­sius ma­si­nius šau­dy­mus pra­dė­jo 1941 me­tų bir­že­lio 29 die­ną.

V. Nor­kie­nės se­ne­liai, kaip ir ki­ti pa­plen­tės so­dy­bo­se gy­ve­nę žmo­nės, ma­tė sunk­ve­ži­miais ve­ža­mus žy­dus šau­dy­ti į Bu­bius.

„Die­ną sunk­ve­ži­miai va­žiuo­da­vo, – pa­si­da­li­ja se­ne­lių liu­di­ji­mu. – Žy­dės ties­da­vo sa­vo vai­kus, pra­šy­da­mos gel­bė­ti, o kaip gel­bė­si, kai sunk­ve­ži­miuo­se ke­tu­ri vy­rai su šau­tu­vais sto­vi – kiek­vie­nam kam­pe."

Lei­ze­rie­nė, ne­te­ku­si vy­ro, pa­pra­šė Juo­zo Gi­lio, ku­rį pa­ži­no­jo, pa­slėp­ti ku­rį lai­ką jos ma­ža­me­tę duk­rą ir dar tris ki­tų žy­dų šei­mų vai­kus. At­ve­žė mer­gai­tes tar­pi­nin­kas.

„Se­ne­lių so­dy­ba bu­vo to­je vie­to­je, kur da­bar yra „Gel­to­na" ka­vi­nė, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tė. – Prie­šais, ki­to­je plen­to pu­sė­je, bu­vo di­de­lis ak­me­ny­nas, au­go krū­mokš­niai. Ta­me ak­me­ny­ne, mer­gai­tes ir pa­slė­pė, ak­me­nų krū­vo­mis ap­dė­ję. So­dy­bo­je bi­jo­jo slėp­ti, kad ne­pa­ma­ty­tų ne­to­lie­se gy­ve­nęs kai­my­nas, ku­ris vež­da­vo žy­dus šau­dy­ti. Ma­tė jį sto­vin­tį su šau­tu­vu tuo­se sunk­ve­ži­miuo­se. Kal­bė­jo, jog jis ir pa­ts šau­dy­da­vo. Ži­nau jo pa­var­dę – jau am­ži­na­til­sį, se­niai mi­ręs."

Iš vai­kų vie­nin­te­liam vy­res­niam sū­nui Juo­zui, ku­riam ta­da bu­vo 19 me­tų, tė­vai pa­sa­kė apie žy­dai­tes. Jis kar­tu su tė­vu ne­šda­vo mer­gai­tėms mais­to į ak­me­ny­ną.

Sa­vai­tę Gi­liai slė­pė žy­dų duk­ras. Po to su­tar­tu lai­ku, nak­tį, pa­si­kin­kęs ark­lį į ra­tus Juo­zas Gi­lys kar­tu su sū­nu­mi Juo­zu nu­ve­žė mer­gai­tes Lei­ze­rie­nei į Šiau­lius. Ve­ži­me šiau­dais ap­klo­jo, kad pa­slėp­tų nuo sve­ti­mų akių.

„Se­ne­lis apie tai ne­kal­bė­da­vo, o dė­dė Juo­zas yra pa­sa­ko­jęs. Jis sa­kė, jog mer­gai­tės bu­vo la­bai gra­žios. Lei­ze­rie­nė tu­rė­jo su jo­mis kaž­kur iš­va­žiuo­ti. Bet ar jai pa­vy­ko, koks jų vi­sų li­ki­mas, ar iš­si­gel­bė­jo? Nie­ko dau­giau apie jas ne­be­gir­dė­jo. Bet gal kas apie tai yra gir­dė­jęs, gal at­si­liep­tų į ma­no pa­sa­ko­ji­mą?" – ti­ki­si V. Nor­kie­nė.

Ji ap­gai­les­tau­ja, kad ne­ži­no mer­gai­čių var­dų, neį­si­mi­nė nė Lei­ze­rio duk­ters var­do, ku­rį dė­dė ži­no­jo ir mi­nė­jo.

„Bu­vau net kaž­kur jį už­si­ra­šiu­si, bet ne­be­ran­du. Jos var­das lyg Ma­ja ar Mei­nė – ne­su tik­ra, – sa­ko mo­te­ris. – Ta­da jai bu­vo aš­tuo­ne­ri-de­vy­ne­ri me­tai. Jei­gu li­ko gy­va, jei­gu iš­si­gel­bė­jo ir ki­tos mer­gai­tės, ga­lė­jo pri­si­min­ti, kaip slė­pė­si ak­me­ny­ne prie Šiau­lių, pa­pa­sa­ko­ti. Gal kas iš jų ar­ti­mų­jų apie tai iki šiol ži­no?"

V. Nor­kie­nė tei­gia, jog Lei­ze­rių na­mas Šiau­liuo­se, Sto­ties gat­vė­je, iš­li­kęs iki šiol.

"Aš ta­me na­me esu ir bu­vu­si, jis sto­vi ša­lia "Du­by­sos" val­gyk­los pa­sta­to, ant kam­po, – pa­sa­ko­ja V. Nor­kie­nė. – Ant­ra­me aukš­te yra gy­ve­nęs su šei­ma ma­no dė­dė Juo­zas. Tas pa­ts, ku­ris pa­dė­jo žy­dai­tes slėp­ti."

Tra­giš­ka va­sa­ra


Šiau­lių kraš­to lit­va­kų at­min­ties fon­das sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia is­to­ri­nius duo­me­nis apie žy­dų ge­no­ci­dą.

Pa­ly­gi­nus juos su šiau­lie­tės pa­sa­ko­ji­mu, ga­li­ma spė­ti, jog žy­dų mer­gai­tės ga­lė­jo bū­ti sle­pia­mos 1941 me­tų lie­pą-rugp­jū­tį ar ru­dens pra­džio­je. Gal­būt iki Šiau­lių ge­to įstei­gi­mo.

Į ge­tą žy­dams bu­vo įsa­ky­ta per­si­kel­ti 1941 me­tų lie­pos 18 die­ną. Per mė­ne­sį jie tu­rė­jo tai pa­da­ry­ti. Per­kė­li­mas bu­vo baig­tas rugp­jū­čio 15 die­ną. Du ge­tai bu­vo įsteig­ti – "Kau­ka­zo" (tarp Rė­ky­vos ir Vil­niaus gat­vių) ir Trakų–Ežero gat­vių. 4000–5000 žy­dų į ge­tus pa­te­ko. Da­lis žy­dų į ge­tus ne­til­po.

Kaip ra­šo­ma fon­do pus­la­py­je, „gy­ven­to­jų per­tek­liaus ir bu­tų sto­kos pro­ble­ma bu­vo „spren­džia­ma" žu­dy­nių bū­du."

1941 me­tų rug­sė­jo pra­džio­je Šiau­lių žy­dai bu­vo šau­do­mi ša­lia Bu­bių. Čia juos ve­žė 10 sunk­ve­ži­mių, nu­žu­dy­ta 500 žy­dų. Ve­žė tą rug­sė­jį žy­dų šau­dy­ti ir į Gu­ber­ni­jos miš­ką, ten 1 000 žy­dų nu­žu­dy­ti.

Pir­mo­sios Šiau­lių žy­dų žu­dy­nės bu­vo įvyk­dy­tos 1941 m. bir­že­lio 29 die­ną Lu­po­nių miš­ke prie Ku­žių (12 km nuo Šiau­lių). Per va­sa­rą čia bu­vo su­šau­dy­ta 8 000 žy­dų iš Šiau­lių ir vi­sos ap­skri­ties.

Pas­ku­ti­niai ma­si­niai šau­dy­mai įvyk­dy­ti 1941 gruo­dį Il­go­sios Lo­vos miš­ke (Kai­rių se­niū­ni­jo­je, Šiau­lių r.), čia su­šau­dy­ti 72 Šiau­lių žy­dai, dir­bę kai­muo­se.

Ge­to są­ra­šuo­se – tik pa­na­šios pa­var­dės

Vals­ty­bi­nis Vil­niaus Gao­no mu­zie­jus yra iš­lei­dęs al­ma­na­cho „Žy­dų mu­zie­jus" prie­dą „Šiau­lių ge­tas: ka­li­nių są­ra­šai.1942".

1942 me­tų ge­gu­žę bu­vo at­lik­tas gy­ven­to­jų su­ra­šy­mas. Su­ra­šy­ti ge­te ka­lė­ję ir už ge­to ri­bų bu­vę žy­dai. Ta­da Šiau­lių ge­te bu­vo 4665 žydai (iki karo (1939 m.) Šiauliuose gyveno 14 tūkstančių žydų). Nė vie­na­me iš tų są­ra­šų Lei­ze­rie­nės ar Lei­ze­rai­tės, o jos gal­būt ga­lė­jo at­si­dur­ti ge­te, pa­var­džių nė­ra.

Pa­var­džių ro­dyk­lė­je nu­ro­do­mos tik trys pa­na­šios mo­te­rų pa­var­dės: Lei­ze­ra­vi­čie­nės Li­bos (1899 m. gi­mi­mo) bei Lei­ze­ro­vi­čie­nės Sa­ros (1908 m. gi­mi­mo) ir jos duk­ros Lei­ze­ro­vi­čiū­tės Za­ha­re (1938 m. gi­mi­mo) pa­var­dės. Iš vy­rų pa­var­džių vie­nin­te­lė – Lei­ze­ra­vi­čiaus Jo­se­lio, bu­vu­sio Šiau­lių sun­kių­jų dar­bų ka­lė­ji­mo ka­li­nio.

Ga­lė­jo va­din­ti pa­gal var­dą

Sa­nia Ker­be­lis, Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas, iš­gir­dęs apie šiau­lie­tės liu­di­ji­mą iš „Šiau­lių kraš­to", svars­to, jog lie­tu­vių šei­ma ga­lė­jo žy­dą va­din­ti pa­gal var­dą, o jo žmo­ną – pa­gal vy­ro var­dą.

„Lei­ze­ris yra žy­diš­kas var­das, ne pa­var­dė, – sa­ko Sa­nia Ker­be­lis. – Pa­gal pa­var­dę ga­lė­jo bū­ti Lei­ze­ro­vi­čius ar Lei­ze­ra­vi­čius."

Jo žo­džiais, žy­dai il­gai iš vi­so ne­tu­rė­jo pa­var­džių, bu­vo va­di­na­mi pa­gal var­dus. Tik vė­liau jiems duo­tos pa­var­dės.

„Vie­niems pa­var­dės su­teik­tos pa­gal vie­to­vę, ku­rio­je gy­ve­no, ki­tiems – pa­gal pro­fe­si­ją ir pa­na­šiai. Lei­ze­rio sū­nus, pa­vyz­džiui, ga­lė­jo bū­ti pa­va­din­tas Lei­ze­ro­vi­čiaus pa­var­de", – tei­gia žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas.

Ki­ta ver­tus, jei­gu ge­to są­ra­šuo­se ieš­ko­mos pa­var­dės nė­ra, tai ne­reiš­kia, kad žmo­gus tu­rė­jo dau­giau ga­li­my­bių iš­si­gel­bė­ti.

S. Ker­be­lis nu­si­tei­kęs pa­dė­ti iš­siaiš­kin­ti šiau­lie­tės se­ne­lių pa­žin­tos žy­dų šei­mos ir gel­bė­tų žy­dų vai­kų li­ki­mus.

Pa­ža­da "Šiau­lių kraš­to" pub­li­ka­ci­ją apie šiau­lie­tės pri­si­mi­mus iš­vers­ti į ang­lų kal­bą ir pa­skleis­ti pa­sau­lio žy­dų pa­li­kuo­nių tink­la­la­py­je.

"Gal kas iš tų pri­si­mi­ni­mų at­pa­žins sa­vo šei­mos is­to­ri­ją, sa­vo ar­ti­muo­sius", – neat­me­ta pa­šne­ko­vas.

Jis pa­ts apie tai, kad žy­dams ga­lė­jo pri­klau­sy­ti pa­sta­tas Sto­ties-Til­žės gat­vių kam­pe, nie­ko ne­ga­li pa­sa­ky­ti.

Šiau­liuo­se Sto­ties gat­vė­je tar­pu­ka­riu bu­vo ne vie­nas žy­dų bend­ruo­me­nės pa­sta­tas. Tarp jų – To­ros mo­kyk­la, o da­bar – Šiau­lių uni­ver­si­te­to pa­da­li­nio pa­sta­tas, si­na­go­ga – da­bar­ti­nis "So­džiaus" ka­vi­nės pa­sta­tas. Ja­me yra gy­ve­nu­sios žy­dų šei­mos, tarp jų – pa­ties S. Ker­be­lio tė­vai.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (10)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar taupote pinigus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +1 C

 0 +2 C

 

 0 +1 C

+3 +5 C

 +1 +3 C

 

 0 +1 C  

0-4 m/s

  0-2 m/s

 

0-2 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2158 PLN - 4.5284
RUB - 89.6369 CHF - 1.0773
GBP - 0.8863 NOK - 10.2513

Nuorodos