Žydai santykius aiškinosi Seime

Komitetas vakar ėmėsi projekto, kuriam po I.Šimonytės pateikimo parlamentas jau yra pritaręs. Juo siūloma dar 37 mln. eurų skirti kompensacijoms už nusavintą žydų turtą. Tačiau šįkart jau nebe už bendruomeninį, kaip numatyta 2011 m. priimtame įstatyme, bet už privatų.

Kompensacija susidarytų iš dviejų dalių - viena dalis tos kompensacijos būtų skiriama asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija - iš viso 10 mln. eurų. Likusi dalis - 27 mln. eurų - būtų skiriama VšĮ „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas" ir naudojama bendroms žydų bendruomenės reikmėms. Premjerė paaiškino, kad nėra galimybių nustatyti prieš daugiau nei pusę amžiaus nusavinto turto vertės, todėl visi įpėdiniai, kurių prašymai bus patenkinti, gaus vienodą sumą už vieną reikalavimą.

Vakarykščiame posėdyje nuotoliu dalyvavęs vienas iš JAV gyvenančių rabinų, Elchonon Baronas, visų pirma padėkojo Lietuvai, kuri išgelbėjo jo šeimą: jo tėvas 1939 m. iš SSRS okupuotos Baltarusijos pabėgo į Lietuvą, kuri jam padėjo susiveikti reikiamus dokumentus pabėgti į Vakarus nuo nacių. Tačiau iškart po padėkos pasipylė kritika. Rabinas pareiškė prieštaraujantis I.Šimonytės pateiktam projektui, nes trūksta skaidrumo ir dėmesio žydų kultūrai bei religiniam paveldui. Ir dar prašo duoti žydams papildomas 60 dienų apsispręsti dėl projekto, nes jiems dabar prasideda šventinis laikotarpis.

„Vyriausybės skubėjimas gali būti suprantamas kaip netinkamas kišimasis į žydų reikalus", - rabino žodžius į lietuvių kalbą išvertė vertėja. Ir dar rabinas pareiškė, kad parlamentaras Emanuelis Zingeris pritaria tokiai nuostatai, todėl komitetui pasiūlė pasitarti su juo.

Kitas žydas iš JAV Endriu Beikeris pasigyrė, kad kartu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky yra minėto Geros valios fondo bendrapirmininkis.

„Žydai mėgsta juokauti: du žydai - trys nuomonės. Įstatymo atžvilgiu aš turiu savo nuomonę", - pareiškė E.Beikeris.

Pasak jo, užvakar žydai šiuo klausimu diskutavo su Vašingtone viešėjusia I.Šimonyte ir išreiškė visišką palaikymą bei paragino įstatymą priimti kuo greičiau. Esą projektas labai svarbus, nes juo atsižvelgiama į holokaustą išgyvenusių asmenų privačius prašymus. O fondas, kuris, kaip akcentavo E.Beikeris, dirba labai skaidriai, visame pasaulyje ieškos holokaustą išgyvenusių žydų ir padės atstatyti teisingumą.

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas paragino neskubėti su įstatymu, kad žydai „spėtų susikoncentruoti", o E.Barono ir E.Beikerio pasisakymus išvadino fikcijomis. Be to, anot jo, projektas, vadinamas Geros valios projektu, iš tiesų nėra geros valios, nes Lietuva jį teikia įsprausta į kampą. O į kampą įspraudė
E.Beikeris, dažnai atvykstantis į Lietuvą ir jai taikantis spaudimą. Ir, pasak jo, reikia nustoti manipuliuoti holokausto aukomis, nes jos neatgis, nesugrįš.

„Ir nereikia vienos grupės poreikių, naudos tenkinti - F.Kukliansky ar Lietuvos žydų bendruomenės klano", - rėžė šnekėtojas ir pareikalavo, kad būtų atliktas antikorupcinis projekto vertinimas, nes „nešvarus oras sklinda iš fondo". M.Bairakas taip pat pareiškė, kad Kauno žydai jau nebe prašo, o reikalauja, jog įstatyme būtų numatyta, kad dalis pinigų jiems būtų skirta tiesiogiai, o ne per fondą. Bei pridūrė, kad Seimas turi Valstybės saugumo departamentui pavesti atlikti tyrimą dėl fondo veiklos ir „neaiškių personų, kurios atstovauja fondui".

Tada komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, turbūt nujausdamas, kad kils rietenos, suteikė žodį F.Kukliansky. Ši ne iš karto puolė atsikirtinėti M.Bairakui. Iš pradžių ji pagyrė projektą, nes šis numato pinigų net ir Lietuvos pilietybės neturintiems žydams, gyvenantiems svetur. Ir sukritikavo kontrargumentus, kad naciai žudė ne tik žydus.

„Taip, ne tik žydus, bet žydai žudyti tikslingai", - tvirtino F.Kukliansky.

Pasak jos, norint atkurti Lietuvos žydų bendruomenę reikalingi finansai, o jos vadovaujamas fondas esą jau atliko didžiulį darbą - rūpinasi kapinėmis, sinagogomis ir tikrai nevagia.

„Ar norite, kad žydai Lietuvoje iš viso išnyktų, liktų tik tie, kurie nori griauti? Kur čia korupcija? Jei projektai netikę, tai ir neduodame pinigų. Tie, kurie kaltina vogimu, tegul pamoko vogti, nes tai neįmanoma", - šie žodžiai akivaizdžiai buvo skirti M.Bairakui.

Komiteto narys Algirdas Stončaitis, matydamas žydų rietenas, pasiūlė sprendimo dėl projekto nepriimti ir visų pirma surengti klausymus šia tema. Tačiau S.Šedbaras atkirto, esą klausymai būtų beprasmiai, nes žydai nepateikia jokių konkrečių siūlymų.

„Tik vieni mato juoda, kiti balta. Jei supilsime juodą ir baltą, gausime pilką", - filosofavo S.Šedbaras iš paskelbė balsavimą. Projektui pritarė 5 komiteto nariai, o komiteto vicepirmininkė Agnė Širinskienė susilaikė.

Faktai

„Vakaro žinios" primena, kad 2011 m. Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, įsigaliojusį tų metų gruodį. Įstatyme numatyta, kad fondui iš viso iki 2023 m. kovo 1 d. turi būti išmokėti 128 mln. litų (pagal įstatymo priėmimo metu galiojusį kursą tai būtų 37 mln. eurų). Šiame įstatyme nustatytos kompensacijos išmokėjimo tikslu laikomas išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), kuris buvo neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu. Remiantis šiuo įstatymu, kasmet fondui iš valstybės biudžeto pervedama po maždaug 3,5 mln. eurų.