Žydai iš valstybės jau išsireikalavo 30 mln. eurų

Vyriausybė nusprendė minėto fondo nuosavybėn atiduoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus patikėjimo teise valdomą, valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - pastatą Vilniuje, Pylimo g. 4 (plotas - 1518 kv. metro), sumažinant piniginės kompensacijos dydį pastato vidutine rinkos verte - 1,111 mln. eurų. Sprendžiant iš projekto, fondas šios sumos nemokės - tokia suma bus sumažinta visos žydams numatytos išmokėti kompensacijos suma. Nutarimo projekte nurodyta, kad nekilnojamasis turtas galės būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Taip pat fondui atiteks ir šiuo metu Turto banko patikėjimo teise valdomas nekilnojamasis turtas - pastatai Kauno mieste. Tai - Šančių sinagogos statinių kompleksas: gyvenamasis namas (bendras plotas - 283,12 kv. metro), gamybinis pastatas (616,36 kv. metro) su kitais inžineriniais statiniais, du ūkiniai pastatai. Ir Panevėžio miesto buvusi sinagoga - administracinis pastatas (plotas - 86,94 kv. metro), sumažinant piniginės kompensacijos dydį
284,41 tūkst. eurų.

Kaip teigiama projekte, piniginė kompensacija už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą mokama dalimis, kuri Seimo tvirtinama kiekvienų metų valstybės biudžete Vyriausybės kanceliarijos asignavimuose. 2022 m. patvirtinta piniginės kompensacijos suma sudaro 3,376 mln. eurų.

- Ką fondas veikia su nekilnojamuoju turtu, kurį Vyriausybė perleidžia jo nuosavybėn? - "Vakaro žinios" pasiteiravo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, advokatės Fainos KUKLIANSKY.

- Niekas nieko mums neduoda. Geros valios fondas iš Vyriausybės perka pastatus.

- Seimas, tvirtindamas ateinančių metų valstybės biudžetą, atskira eilute kasmet patvirtina ir pinigus, kuriuos skiria minėtam fondui. Šiemet - per 3 mln. eurų. Kur tie pinigai naudojami?

- Kaip tai kur naudojami? Ta prasme, kur naudojami?

- Kur leidžia, investuoja tuos pinigus?

- Nesuprantu, fondas veikia 10 metų ir nežinote, kaip jis veikia? Blogai. Yra fondo struktūra, fondas veikia jau 10 metų. Už tuos pinigus mes perkame nuosavybę, kuri anksčiau buvo Lietuvos žydų.
Pastatą Pylimo gatvėje mes perkame.
Kur mes dedame pinigus? Aiškiai parašyta: projektinei veiklai. Kitaip tariant, ne tik žydų bendruomenei, bet ir projektams. Fondas veikia tik projektų pagrindu.

- Kiek valstybė iš viso yra įsipareigojusi Lietuvos žydų bendruomenei pervesti pinigų, per kiek metų ir kiek jau pervesta? Ar jau baigia vykdyti įsipareigojimus?

- Kol kas sumokėjo už trečdalį nusavinto žydų religinės bendruomenės turto. Nacionalizuoto ir kitaip nusavinto. Per 10 metų.

- Kokia tai suma?

- Nežinau tiksliai.

- O kokios kompensacijos iš viso prašote, už kokią sumą buvo nusavinta turto?

- Nežinau, suradau daugybę objektų. Tačiau noriu pabrėžti, kad kalbame tik apie visuomeninę nuosavybę, ne privačią. Ne apie turtą nužudytų žydų, ne apie nacionalizuotą turtą į Sibirą, konclagerį išvežtų žydų, o visuomeninį.

- Tai kokios sumos reikalaujate? 100 mln. eurų ar mažiau?

- Ne, kažkur apie 30 mln. eurų.

- Nekilnojamojo turto jums negrąžina, bet moka pinigus, už kuriuos tą turtą perkate. Kodėl paprasčiausiai kompensacija mokama ne pinigais, o grąžinamu turtu?

- Valdžios paklauskite. Bet formuluotė, kad perduoda nuosavybėn pastatus, yra neteisinga. Mums neišmoka tam tikros sumos pinigų, kurią mes turime gauti. Už tą sumą mes perkame pastatą, įvertintą rinkos kaina. Šiuo metu mes jokio pastato apskritai neturime. Pastate Pylimo gatvėje esame be jokios sutarties, nelegaliai.

- Kaip nuomininkai?

- Ne, ir nuomos sutarties nėra. Net panaudos sutarties nėra. Mes mokame už visas komunalines paslaugas, jokių sutarčių su mumis nėra.

Kauno žydai neturi kur melstis, o sinagogos Seimas neatiduoda jau gerą dešimtmetį - tiesiog nepasirašo sutarties su Vyriausybe, nors Vyriausybė su Kauno žydų bendruomene sutartį yra pasirašiusi. Seimas sutarties taip ir netvirtina, todėl Kaune perkame Šančių sinagogą, kuri reikalauja didžiulio remonto. Mes perkame vienintelę išlikusią Panevėžio sinagogą. Nebrangiai, bet ji neturi nei komunikacijų, nei absoliučiai nieko. Kiek į ją reikės pinigų įdėti - nežinau.

O sostinės Pylimo gatvės pastate mes esame svečio teisėmis. Net ne svečio, o grobuonio teisėmis. Dabar už jį sumokėsime virš milijono eurų. Ir dar nežinau, iš kur gausime pinigų, bet reikia investuoti, kad žiemą tą pastatą būtų galima šildyti.

- Beje, jei jau užsiminėte apie šildymą. Katalikų bažnyčios, valdžios sprendimu, jau kone dvejus metus yra prilygintos pelno siekiančioms organizacijoms, todėl už elektrą, dujas, šildymą turi mokėti jau nebe kaip buitiniai vartotojai, o kaip įmonės - daug brangiau. O kaip moka žydų bendruomenė?

- Nežinau, kada mes buvome ne pelno siekianti organizacija. Mes visada mokame už visas paslaugas. Kaip mokame - kaip verslas ar buitiniai vartotojai - nežinau.

FAKTAI

2011 m. Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, įsigaliojusį tų metų gruodį.

Jis priimtas atsižvelgiant į tai, kad įvairiose Lietuvos vietovėse istoriškai gyvavusios žydų religinės bendruomenės holokausto metu buvo sunaikintos, todėl jų turto restitucija, vadovaujantis kitais galiojančiais Lietuvos įstatymais, nėra galima, kadangi nėra teisių perėmėjų.

Taip pat esą siekiama atkurti istorinį teisingumą ir gera valia kompensuoti už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Įstatyme numatyta, kad fondui iš viso iki 2023 m. kovo 1 d. turi būti išmokėti 128 mln. litų (pagal įstatymo priėmimo metu galiojusį kursą tai būtų 37 mln. eurų).

Pagal šį įstatymą išmokėta piniginė kompensacija gali būti naudojama tik konkretiems tikslams. Pavyzdžiui, Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.

Disponuodamas šiam tikslui skirtomis lėšomis, fondas finansuoja šiame punkte nurodytų sričių tikslinius projektus.
Taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti. Pagal šį įstatymą perduotas nekilnojamasis turtas turi būti naudojamas tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Šiame įstatyme nustatytos kompensacijos išmokėjimo tikslu laikomas išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), kuris buvo neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu.