Bertužių kaime, Šiaulių rajone, gyvenantys Orinta ir Vaidas Krasauskai sako už jokius pinigus neatsisakytų to, ką turi: sodybą, egzotinių paukščių ūkį. Į nieką nekeistų ir Bertužių kaimo, kuriame gyvena, kuriame augo ir kuriame dabar augina savo vaikus. Gal didelė meilė viskam, kas yra aplinkui, ir yra pagrindinis jaunos šeimos variklis brandinti ir įgyvendinti savo svajones? Pavyzdžiui, įkurti nuosavą zoologijos sodą!
Grožis gimsta iš meilės
O.Krasauskienės žodžiais, jei kas prieš kokius penkiolika metų būtų pasakęs, kad greitai jiedu su vyru Vaidu turės didelį ūkį su gausybe egzotinių vištų, triušių, danielių ir kitokių gyvių, ji būtų tik ranka numojusi.
O prasidėjo viskas bene prieš septynerius metus. Besilaukdama dvynukių tada vienoje Šiaulių kontoroje notaro padėjėja dirbanti Orinta sugalvojo, jog reikia įsigyti keletą putpelių - norėjosi sveiko maisto.
Pradėjusi nuo putpelių, šeima taško nepadėjo - įdomesnių plunksnuočių norėjosi vis daugiau. Šiandien Krasauskai vištų veisles skaičiuoja keliomis dešimtimis: nuo nykštukinio dydžio viščiukų iki „stambiagabaričių“ stručių. Ūkio šeimininkai ir toliau sustoti nežada: vis naršo internete, ieško retų, Lietuvoje mažiau žinomų paukščių veislių. Radę ir užmezgę kontaktus parsisiunčia kiaušinių, išperina viščiukų.
„Vieni augina kačiukus, kiti šuniukus, o mūsų augintiniai - vištos, - juokiasi sodybos šeimininkė, su meile glostydama garsiai kudakuojančią šilkaplunksnę vištą. - Mums gaidžių giedojimas gražesnė muzika negu naikintuvų ūžesys (Bertužių kaimas - keli kilometrai nuo Šiaulių karinio oro uosto - red.past.).
Bertužiškių vištyną pamilę ir vaikai, ir suaugusieji - netgi autobusais važiuoja pažiūrėti. O.Krasauskienė stengiasi, kad egzotinius paukščius apžiūrėję vaikai kuo daugiau apie juos ir sužinotų, todėl dosniai pasidalija turimomis žiniomis ir netgi kiaušinius pademonstruoja, kurie lankytojų akis neretai prikausto net tik sodriomis spalvomis, bet ir savo dydžiu.
Tačiau dėmesio vertos ne tik plunksnuotosios šeimos augintinės. Skoningai sutvarkyta sodybos aplinka traukia akį: tiek margaspalvių surfinijų, ledinukų žiedų, šitiek dekoratyvių spygliuočių, kitų augalų - tarsi botanikos sode. Ryškios spalvos - Orintos aistra.
Pažįstami, moters žodžiais, neretai netgi stebisi, kaip ji viską suspėjanti. O paslaptis, sako, paprasta - jei darbas yra ne vien darbas, bet dar ir malonumas, tada nei valandų, nei dienų neskaičiuoji ir nuovargis tuomet kitoks.
Nuosavas zoologijos sodas
Prieš keletą metų sutuoktiniams šovė ir dar viena originali idėja - trijų hektarų plote įkurti mini zoologijos sodą, kuriame šeimos vištomis ir kitais augintiniais galėtų pasidžiaugti kuo daugiau žmonių. Savo žvėrynui šeima jau turi ir pavadinimą „Raiba plunksna“. Tai todėl, kad didžioji dalis „eksponatų“ vis tik bus vištos.
Šeimininkų galvose idėjų dūzgia ne mažiau negu bičių avilyje: čia, prie įvažiavimo į „Raibą plunksną“, gyvens vaikų mėgstamiausių gyvūnų - triušiukų - šeimos. Kitas pastatas - miniatiūrinių ožkų, avių ir arkliukų namai. Čia pat žirglios ilgakojai Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos stručiai. Jų jau turi įsigiję penkiolika.
O.Krasauskienė juokiasi, kad stručiai pasižymi išskirtiniu smalsumu: domisi viskuo, kas ryšku ir kas blizga. Pietų Amerikos strutis nandu Orintą yra netgi apvogęs. Kartą jis iš šeimininkės kišenės ištraukė darbo pirštinę ir bematant prarijo. Kaip tada baiminosi šeima dėl šio paukščio sveikatos! Laimei, galingas stručio skrandis pirštinę suvirškino be didesnio sunkumo.
Numatyta ir atrakcijų, skirtų vaikams, vieta. Už jos - kelios dešimtys besiganančių danielių ir elnių.
Rengiamas namas ir Liepsnotajai pelėdai. Jai bus įrengtas specialus inkilas medyje.
Šiuo metu šeima vis dar „dokumentinėje“ stadijoje. Tam, kad Krasauskų zoologijos sodas duris galėtų atverti kiekvienam norinčiam, būtina gauti daugybę leidimų, sudaryti sandorių, pasirašyti sutarčių.
„Jei turi idėją, reikia daryti. Kad paskui nereikėtų graužtis, kodėl nepadarei, nepabandei“, - įsitikinusi energinga moteris.