Zoologijos sodas - be pinigų ir be galvos

Lietuvos zoologijos sodas nuo praeitų metų spalio vis dar neturi nuolatinio direktoriaus. Liepos viduryje Aplinkos ministerijos skelbtas konkursas šiam etatui užimti sudomino tik tris pretendentus. Todėl teko skelbti antrą konkursą ir kiek palengvinti jo sąlygas. Dokumentų laukiama iki rugpjūčio 24 d. Kodėl nesiveržiama vadovauti zoologijos sodui?


Pakeisti reikalavimai

Anot aplinkos apsaugos ministerijos kanclerio Armino Mockevičiaus, patikslintos konkurso sąlygos, kuriose buvo išplėsti specialieji reikalavimai išsilavinimui. Taip suteikta galimybė daugiau pretendentų dalyvauti, todėl tikisi jų aktyvumo.

Pirmajame, liepos mėnesį skelbtame, konkurse reikalauta, kad būsimasis Lietuvos zoologijos sodo direktorius turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą - magistro kvalifikaciją vienoje iš šių sričių - biologijos, ekologijos, aplinkotyros, statybos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, veterinarijos, vadybos ir verslo administravimo. Antrąkart skelbtame konkurse pretendentų išsilavinimas jau taip smulkiai nedetalizuotas. Parašyta tik tiek, jog išsilavinimas - aukštojo mokslo magistro. Taip pat būtinas ne mažesnis kaip 3 metų vadovavimo stažas. Būsimam Zoologijos sodo vadovui taip pat būtinas sumanumas ir vadybiniai gebėjimai.

„Reikia įsisavinti 18 mln. eurų“

Ar Kaune nuo 1938 m. liepos 1 d. veikiantis Lietuvos zoologijos sodas žmonėms reikalingas? Sodo reikalingumą atskleidžia jo veiklos metinės ataskaitos. Iš jų matome, kad 2015 m. iš juridinių ir fiziniai asmenų sodas gavo 48 tūkst. eurų. O šit 2018 m. - tik 27,3 tūkst. eurų. Pernai - 27,4 tūkst. eurų. Gal žmones dabar labiau domina naminiai augintiniai? O gal turi didesnį pasirinkimą? Nes Lietuvoje veikia apie dešimt privačių zoologijos sodų.

Lietuvos zoologijos sodui laikinai vadovaujantis Benas Arūnas Noreikis sakė, jog sodo laukia didelė rekonstrukcija:

„Iki 2023 m. birželio turime įsisavinti 18 milijonų eurų. Terminai spaudžia, turėsime laikinai užsidaryti. Rangos darbai gali prasidėti nuo kitų metų pavasario, anksčiausiai kovo mėnesį. Tada ir užsidarysime.“

O kaip bus su gyvūnais? Jei žmonės nemėgsta kapitalinių remontų, tai ir gyvūnams nepatiks. Bet B.A.Noreikis nuramino:

„Iš pradžių statysime naujus voljerus, patalpas - ir ten perkėlinėsime gyvūnus, o senąsias jų patalpas nugriausime. Kai kurie gyvūnai iškeliaus į kitus zoologijos sodus. Pas mus atkeliaus naujų.

Sodo direktoriui daug ką reikia išmanyti. Ir ūkinius reikalus, ir statybas. Sodas ir savo transportą turi - visureigį, lengvąjį automobilį, sunkvežimį. Su sunkvežimiu nuolat važiuojame šakų parsivežti, nes kai kurie mūsų gyvūnai minta nužievindami šakas. Taip pat atsivežame šviežios žolės, šieno.“

Net per stori

Tačiau Kaune zoologijos sode apsilankę gyventojai svarsto, kad ne tik remonto ten reikia. Esą kai kurie gyvūnai atrodo vangiai, liūdni, gal nepriėdę. Ar gyvūnams pakanka pašaro? Šis klausimas laikinąjį sodo vadovą net nustebino:

„Jei sodas negali suteikti gyvūnams kokybiško pašaro, turėtų būti uždarytas.

Mes neturime problemų. Gyvūnai gauna pilnaverčius racionus. Sąraše - apie 90 produktų. Pašarai gaunami iš ūkininkų. Yra ir specialūs kombinuoti pašarai kengūroms, begemotams, beždžionėms tamarinams. Kai kurie gyvūnai net turi problemų su viršsvoriu. Būna, kad ir liūtams per mažai judesio. Sukuriame tokias aplinkas, kad storuliai patys sau pašaro ieškotų. Negautų kaip šuniukai iš „bliūdo“. Pakabiname maistą ant spyruoklės, kad patys jį griebtų, gaudytų. Sukuriame kuo įvairiausių sąlygų.“

Šiuo metu, kaip pasakojo B.A.Noreikis, Lietuvos zoologijos sodas dėl artėjančios rekonstrukcijos nieko iš stambesnių gyvūnų neveisia, o šiaip dalyvavo ar dalyvauja ir didžiųjų apuokų, ir lūšių, balinių vėžlių, varliagyvių - raudonpilvių kūmučių - veisimo programose. Iš tų programų didelio finansinio pelno nėra, bet sodas džiaugiasi, kad gali dalyvauti gamtosauginėje bei edukacinėje veikloje.

Trūksta pinigų

Lietuvos zoologijos sodo laikinasis direktorius B.A.Noreikis, sode dirbantis jau 7 metus, prisipažino, kad sodui vis pritrūksta lėšų:

„Visada esame diržus susiveržę. Asignavimai iš Vyriausybės nuolat keičiasi, dar gauname pajamos iš bilietų pardavimo. Iš edukacinių projektų didelio pelno nėra. Gauname lėšų iš įvairių gamtosaugos projektų.“