3 nuotr.Karšta, bet lietinga vasara yra palanki vešėti pievoms, žolynams, kuriuose auga daugybė vaistinių augalų. Pasak žymiausių Lietuvos žolininkių Adelės Karaliūnaitės ir Jadvygos Balvočiūtės, bene viskas, kas auga mūsų pievose bei darželiuose, tinka gydyti, gaivinti karštomis dienomis mūsų organizmą bei puoselėti kūną. Tik reikia bent kiek apie tai išmanyti. Kai kas semiasi žinių iš vaistažolių žinynų, kai kas klauso mamų bei močiučių patarimų, kiti vadovaujasi tradicijomis bei intuicija. Manome bus įdomu ir kai kurie mūsų žolininkių, kurias žmonės kartais pavadina žiniuonėmis, patarimai, kaip sakoma, iš pirmų lūpų.
Kaip gelbėtis nuo kaitros?
Netoli Pasvalio gyvenanti žolininkė A.Karaliūnaitė rekomenduoja gelbėtis nuo kaitros labai paprastai. “Dabar soduose yra daug prinokusių įvairių uogų: serbentų, vyšnių, aviečių. Geriausia jas sutrinti arba labai trumpai pavirti ir užšaldyti specialiuose indeliuose. Paskui tokius kubelius įmesti į paprasčiausią vandenuką, įdėti trupučiuką cukraus ir gerti. Toks gėrimukas geresnis negu pirktinės sultys iš tetrapakų. Natūrali uogų rūgštelė labai tinka ir seniems žmonėms, ir vaikams, žmogus mažiau prakaituoja, - pataria moteris. - Gerai ir miške rinktos šviežios uogos, tarkim, mėlynės, iš kurių galime pasidaryti skanios šaltsriubės arba paprasčiausiai jų duoti vaikams su pienu. Naudokimės proga spausti šviežių sulčių iš daržovių: morkų, burokėlių, kopūstų, o daug agurkų ir arbūzų valgyti naudinga tiems, kurie nori išvalyti organizmą ar sulieknėti”.
Beje, apie rūgpienį ar kefyrą, kurį mes paprastai geriame norėdami atsigaivinti, Adelė kalba santūriai: “Mano nuomone, suaugusiam žmogui, kuriam per 30 metų, nereikėtų pernelyg žavėtis pieno produktais. Organizmas nebeturi fermento, kuris skaido kodeiną, tuomet pieno produktai tampa sunkiau virškinami. Pasukos ar išrūgos tinka, bet, tarkim, riebaus kefyro, sūrių ar per daug grietinės valgyti vyresniems žmonėms nepatariu. Jeigu skrandis smarkiai apkrautas, tai atsiliepia ir širdžiai”.
Nuo kaitrios saulės A.Karaliūnaitė pirmiausiai pataria saugoti galvą - būtina dėvėti kokį galvos apdangalą, jei nieko po ranka nerasite, tiks ir paprastas varnalėšos lapas, ir, be abejo, pataria kaip įmanoma daugiau būti pavėsyje. Na, o jei žmogų ištiko šilumos smūgis, tada pats geriausias vaistas yra pas mus augančių alyvų krūmų lapų košelė. Nuskynus kokius 10 lapų, juos susmulkinti smulkintuvu, užpilti porą šaukštų šalto vandens ir tą košelę užtepus ant skepetos ar marlės gabaliuko, kelioms minutėms įdėti į šaldiklį. Išėmus tokį kompresą uždėti nukentėjusiam ant kaktos. Taip galima sustabdyti ir kraujavimą iš nosies.
Žoliavimo metas
Dabar, kai pievos dar vešlios, pats laikas rinkti vaistines žoleles. O jų, kad ir paprasčiausių, turėti namuose tiesiog būtina. Žinoma, galima vaistažolių ir jų mišinių nusipirkti ir vaistinėse ar paruoštų maišeliuose iš žolininkių, bet vis dėlto tai, kas surinkta savomis rankomis ir tinkamai išdžiovinta, ir pigiau, ir maloniau naudoti.
Kalbinta telefonu Adelė pasakojo, kad ji su kaimyne ką tik skynė agurkles: “Spausime iš jų aliejų, kuris padeda nuo kaulų retėjimo, tinka ir kepenims gydyti. Taip pat skinsime citvarą, kuris auga mūsų darželyje. Iš jo ruošiu maisto papildą vaikams, kuriems dygsta dantys, kad jų kauliukai būtų stiprūs. Beje, jis saugo vaikus ir nuo kirminų. Rytoj važiuosiu išsirauti trūkažolių, kurių reikia tam pačiam maisto papildui. Beje, trūkažoles dedu ne grynas, o jas sudeginus gautus pelenėlius. Jei įdomu, galiu pasakyti receptuką: lygiomis dalimis dedami citvaro žiedai, trūkažolių pelenai, tiek pat aliejaus ir šviežio medaus. Gerai išmaišytas tepalas pasidaro kaip bičių pikis ir ilgai negenda”.
Šiuo metu, pasak A.Karaliūnaitės, tinka rinkti kraujažoles, pievinius snaudalius, kurie labai tinka nuo hemorojaus, žydinčius pelynus, balandas. Iš pastarųjų Adelė kepa skanius blynus, nes balandos panašios į špinatus. Galima pasirinkti rožių žiedlapių, iš kurių dabar labai populiaru daryti kvapniąsias pagalvėles. Beje, čiobrelių pasvalietė nerenka, nes tai, pasak jos, primityvokas vaistinis augalas.
Svarbu nepagadinti
Kita žinoma žolininkė, kurios arbatų mišiniai graibstyte graibstomi per įvairias muges, yra Gyvolių kaime Mažeikių rajone, prie Virvytės upės gyvenanti Jadvyga Balvočiūtė. Ji čia yra įkūrusi ekologinį vaistinių augalų ūkį. Tai tikras vaistažolių ir kitų vaistinių augalų muziejus po atviru dangumi, tapęs vienu iš Žemaitijoje populiarių ekskursantų lankomų objektų. Garbaus amžiaus diplomuotą farmacininkę, kiek laiko po studijų dirbusią Kauno botanikos sode, širdis grąžino į tėviškę. Ir štai jau bemaž dvidešimt metų ji augina vaistažoles. Iš pradžių jas puoselėjo viena, o dabar turi nemažą būrį talkininkių.
Pasak žolininkės Jadvygos, iš esmės gydo visos žolelės, net piktžolės. Tik svarbu išmanyti, kaip jas paruošti, žinoti tikslų jų kiekį ir, be abejo, nuo ko jos padeda. Antraip mūsų organizmas gali ir nukentėti. O profesionaliai paruoštų vaistažolių mišinių nuo įvairiausių ligų provizorė ir farmakognostė su savo talkininkais yra parengusi net 60 pavadinimų.
J.Balvočiūtė pataria tik ką nuskintas vaistažoles paberti ant švaraus popieriaus ar kartono ir paskleisti jas patalpoje, kurioje nebūna tiesioginių saulės spindulių. Ji taip pat turi būti gerai vėdinama. Prieš sudedant žoleles į sandarų stiklinį indą ar popierinius maišelius, 5 minutes derėtų palaikyti 60-70 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, o paskui atvėsinti. Vaistažoles reikia laikyti sausoje ir tamsioje vietoje. Į drobinius maišelius jų pilti nepatartina.
Pasak žolininkės, ant palangės vazonėliuose išaugintas petražoles, krapus, raudonėlius ar kitas prieskonines žoleles vaistams galima naudoti tik iš bėdos, nes jos gydomųjų medžiagų turi mažiau negu tos, kurios augo lauko sąlygomis.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
