Latviai siūlo programėlę

Programėlės idėja kilo latvių organizacijai bezvests.lv - tai nevyriausybinė organizacija, veikianti dingusių žmonių paieškos srityje. Latvijoje prieš keletą metų plačiai nuskambėjo dingusio 5-mečio istorija. Vaikas vienui vienas išėjo iš namų, važiavo autobusu, išlipo ne ten, kur turėjo išlipti, - o aplink buvo miškinga vietovė. Mažametis pasiklydo. Nors labai daug žmonių jo ieškojo, deja, berniuko nepavyko rasti. Galiausiai vaikas rastas be gyvybės ženklų. Tai labai skaudžiai sukrėtė visą Latvijos visuomenę.

„Taigi bezvests.lv pradėjo bendradarbiauti su mobiliųjų programėlių kūrėjais (Latvijos kompanija). Taip gimė Chilli labs programėlė dingusiems žmonėms ieškoti. Ji turi du funkcionalumus. Vienas - skirtas labiau visuomenei, tai platforma, per kurią galima kelti visus dingusių asmenų atvejus. Tada visuomenės nariai parsisiuntę tą programėlę gali nusistatyti tam tikrą spindulį ir pažiūrėti, kokie žmonės dingę. Kita programėlės dalis, kuri naudojama Latvijoje, yra tokia, kad savanoriai (tai apmokyti savanoriai, ne žmonės iš gatvės; administratorius jiems duoda prisijungimą) prisijungia prie programėlės ir dalyvauja paieškos operacijoje. Jie su ta programėle gali nuotraukas kelti, pažymėti vietas, kokia teritorija jau iššukuota ir pan.“ - aiškino Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.

Patys latviai sako, jog dvejus metus naudojant šią programėlę pavyko rasti keliolika žmonių, ir pažymi, kad jie labiau naudoja antrąją programėlės dalį, kurią latviai mums siūlo mokamai.

Pasak Dingusių žmonių šeimų paramos centro projektų vadovės, šiuo metu dėl programėlės galimo naudojimo Lietuvoje tariamasi su Policijos departamentu, Vidaus reikalų ministerija. „Specialistai bando programėlės funkcionalumus ir žiūri, ką būtų galima pritaikyti ir pabandyti pas mus. Antra programėlės dalis nėra nemokama. Turi būti institucijų sprendimas, ar ji kurtų pridėtinę vertę. Reikia įvertinti, kiek tai kainuotų, - kalbėjo pašnekovė. - Latviai kol kas sumų neįvardijo, nes labai daug priklauso nuo funkcionalumo, žiūrint, kas apsiimtų administruoti. Jeigu Lietuvos institucija, būtų viena kaina, jeigu jie patys administruotų - tai kita. Apie konkrečias kainas nebuvo kalbėta. Dėl mokamos dalies - biudžete pinigų - ne marios, reikėtų ieškoti papildomo finansavimo.“

Policija pranašumų nemato

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Natalja Kurčinskaja, paklausta, kiek tektų pakloti už antrą programėlės dalį, teigė, kad „mokėti tektų brangiai“. Kiek konkrečiai, neatsakė, pridurdama, kad nenori klaidinti. „Čia gražiai skamba, bet programėlė svarstymo stadijoje. Mes laukiame iš policijos atsakymo“, - sakė ji.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad policija susipažino su programėle ir tuo viskas baigėsi. „Mes nematome didelių jos privalumų, juo labiau už tai mokėti pinigus... Turime aibę būdų žmonėms ieškoti, kurie lygiai tokie pat efektyvūs - tai pranešimai spaudai, socialiniai tinklai, informacijos platinimas ir panašiai“, - sakė jis.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerijos specialistai „Vakaro žinioms“ sakė, kad ministerija ketina vertinti išmaniosios programėlės efektyvumą, pritaikomumą bei poreikį ją įdiegti ir naudoti ateityje dingusių asmenų paieškai.

Pripažintos tarptautinės programos

Pasaulyje yra tarptautinių pripažintų programų, pavyzdžiui, tarptautinė programa 116. N.Kurčinskaja aiškino, kad ši programa veikia visą parą. Ji padeda atvejais, kai, pavyzdžiui, dingsta vaikas ir reikia nustatyti jo išvežimo vietą - tokių atvejų pasitaiko, kai vienas iš tėvų pagrobia vaiką.

„Kita programa yra „Amber Alert“ „Facebook“, čia labai greitai nustatoma vaiko dingusio buvimo vieta, jeigu jis išvežtas į užsienį“, - sakė ji.

Skaičiai

Policijos departamento duomenimis, Lietuvoje 2019 m. buvo paskelbtos 4628 žmonių paieškos, nutrauktos - 4705, liko paieškoje - 123.

Mūsų šalyje per metus fiksuojama daugiau nei 3 tūkst. vaikų dingimo atvejų. Kasmet tų atvejų daugėja.