„Žinau apie šiuos procesus ir esu kategoriškai prieš. Neturi taip būti. Tai galima sulyginti su situacija, jeigu pas medikus ateitų paauglys ir pasakytų, kad jam trukdo jo ranka ir prašytų ją pašalinti. Specialistas tokį pacientą nusiųstų pas psichiatrą. O jeigu dabar ateina jaunuolis ir sako, kad vietoj varpos jis nori turėti moteriškus lytinius organus, tai skatinama vertinti kaip normalų dalyką.

Kad ir kaip bekalbėtume, bet vyro ir moters fiziologija skiriasi. Psichologinius dalykus dar galima pakeisti hormonais, bet fiziologija yra kas kita. Net mūsų smegenys yra skirtingos. Pavyzdžiui, moterys turi daugiau jungčių tarp smegenų pusrutulių, todėl jos lengviau atlieka kelis darbus vienu metu", - „Vakaro žinioms" sakė vaikų psichologė psichiatrė V.Grigaliūnienė.

- Atrodo, kad tai yra iš dalies Stambulo konvencijos nuostatų perkėlimas.

- Nesu nusistačiusi nei už, nei prieš Stambulo konvenciją. Esu griežtai prieš smurtą, bet kai kalbame apie lytiškumą, man kyla abejonių, kur link tai veda. Ar norime gyventi kaip Norvegijoje, kur mažametis berniukas gali save pradėti vadinti mergaite, ir tai bus ne tik normalu, bet tarsi jam suteiks galimybę keisti lytį. Tai yra absurdas. Aš turiu trejų metų anūką ir galiu pasakyti, kad tokio amžiaus vaiko paklausus, ar jis norėtų būti kitos lyties, ko gero, atsakymas būtų teigiamas. Ar tai reiškia, kad reikia keisti lytį?

Nuo seno pasaulyje buvo vyras ir moteris. Taip ir turi išlikti. Negalime jų sulyginti ir paversti žmogų kažkokiu belyčiu asmeniu. Kaip ir negalime pasirinkti lyties, nes tai yra įgimta. Išskyrus atvejus, kai jau suaugęs žmogus supranta, jog niekaip negali savęs įsivaizduoti tokios lyties, kurios jis gimė. Tokiu atveju žmonės turi teisę pasikeisti lytį. Bet tai yra suaugusio žmogaus gyvenimas. O kad mokytume vaikus belytiškumo, esu kategoriškai prieš. Net negaliu to suvokti. Taip mes tampame panašūs į zombius iš siaubo filmo.

- Jeigu mokyklose vengtume lytiškumo sąvokų, tai veiktų kaip tam tikras vaikų mąstymo perprogramavimas?

- Taip, mes perprogramuotume vaikų smegenis. Tai yra žmogaus pakeitimas. Manau, mano ir mano vaikų karta nepriimtų to ir jų sąmonė nesusitaikytų su tuo. Bet tos kartos, kuriems būtų tai diegiama nuo darželio, jiems tai taptų norma. Aš turiu jau užaugusias dukras, kurios augina vaikus ir su baime žiūri į tokias iniciatyvas.

Tai yra siekis iš naujo kurti pasaulį, kuris būtų visiškai kitoks, negu tas, kuriame gyvename dabar. Pavyzdžiui, aš dirbu su akušeriais ir kitais medikais, pasakoju jiems, kaip reikėtų bendrauti su paciento vyru ir kaip su paciento žmona. Ypač, jeigu kyla konfliktinės situacijos. Yra skirtingi keliai, kaip iš jos išeiti, jeigu bendrauji su moterimi ar kai bendrauji su vyru. Yra daugybė mokslinių tyrimų, kad vyrai ir moterys skirtingai bendrauja, skirtingai reaguoja į stresą. Pagal tai medikai mokomi, ko galima tikėtis, jeigu šeimoje netenkama vaiko: kokia gali būti tėčio ir kokia mamos reakcija. Visa tai yra paremta moksliniais tyrimais. Kur visa tai dings, jeigu vaikams pradėsime sakyti, kad jie nėra nei berniukas, nei mergaitė?

- Jeigu įsivaizduotume, kad ateities visuomenėje berniukas nežino, kad yra berniukas, o mergaitė nežino, kad yra mergaitė, ar neturėtų nugalėti fiziologija ir net nežinant vieni kitų lyčių berniukai turėtų domėtis mergaitėmis?

- Taip turėtų būti, bet sunku pasakyti, kaip bus ateityje. Žiūrint hipotetiškai, galų gale mes rizikuojame pakeisti genetiką. Nes žmogaus smegenys yra neuroplastiškos. Jos prisitaiko ir keičiasi.

Yra daugybė sąmokslo teorijomis laikomų idėjų, kodėl visuomenė pratinama prie tokio ugdymo. Pavyzdžiui, kad pasaulyje žmonių jau gyvena per daug ir neužtenka epidemijų ar stichijų tam skaičiui sureguliuoti, todėl reikia mažinti gimstamumą. Manoma, kad reikia „suniveliuoti lytis", taip padidėtų partnerystės tarp tų pačių lyčių skaičius ir sumažintų gimstamumą. Deja, tai tėra tik teorijos. Tik laikas parodys, kur iš tiesų yra tiesa.

Viena aišku, kad tai, kas dabar vyksta, yra ėjimas prieš gamtą, turint tikslą pakeisti žmoniją.