respublika.lt

Žmonės tapo bedarbiais dėl 200 eurų visas tekstasnuotraukos (22)

2020 lapkričio mėn. 06 d. 11:34:59
Olava STRIKULIENĖ

Vyriausybė, bandydama sumažinti COVID-19 krizės pasekmes, nuo birželio vidurio pradėjo bedarbiams mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Ji bus mokama 6 mėnesius, bet tik iki šių metų pabaigos. Jei žmogus labai nori, matyt, įmanoma per pusmetį Lietuvoje įsidarbinti. Bet gal 200 eurų gaunantis pilietis dirbti nenori? Užsiregistravo bedarbiu tik dėl 200 eurų ir taip iškreipia šalies nedarbo statistiką?

×
nuotr. 6 nuotr.
Savivaldybių vadovai sako, kad jau trūksta net žmonių, kurie anksčiau už pašalpas turėdavo atidirbti. Mat jie dabar gauna po 200 eurų, kaip neva darbo ieškantys asmenys, nors realybėje kai kurie to darbo ieškoti net neketina. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Darbuotojus atsiveža

Skuodo rajono Mosėdžio miestelio seniūnė Jolanta Ažondinienė sakė, kad rajone yra ir užsienio kapitalo, ir savų įmonių, kurios mielai priimtų žmones dirbti, bet norinčių įsidarbinti trūksta:

„Vienoje įmonėje dirba daugiau nei šimtas žmonių, bet juos turi atsivežti iš kitur, nes vietoje tiek nesurenka.

Mūsų miestelio gimnazijoje mokytojų vis trūkdavo. Tiesa, dabar jau ne. Yra ir vietinių nedidelių versliukų, ūkininkų. Jie taip pat susiduria su kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos problema."

Gal pakenkė emigracija?

„Ne, - nesutiko J.Ažondinienė, - emigracija Mosėdžiui labai nepakenkė. Kas išsibėgiojo, jau seniai išsibėgiojo, bet naujos emigracijos bangos nepajutome. Vietiniai verslai stiprėja, ūkininkai plečiasi, bet darbo jėgos trūksta. Yra tokių žmonių, su kuriais socialinė darbuotoja dirba. Jau vilties nėra, kad jie dirbs. Mūsų seniūnijoje buvo tvarka, kad už pašalpą kažkiek valandų seniūnijoje reikia atidirbti, o dabar jie visi išėjo 200 eurų pasiimti.

Jie sugeba ir iš 150 eurų gyventi ir dar lieka. Jie kažkaip pragyvena. Poreikiai labai skurdūs. Gyvena skurdžiai. Visiškai jaunų bedarbių - tik vienas kitas. Kiti - priešpensinio amžiaus. Jiems sunku kasdien reguliariai atsikelti, važiuoti į darbą.

Užimtumo tarnyba aktyviai pas mus veikia. Atvažiuoja, kalbina žmones nors truputį padirbėti per sezoną. Netoliese yra Plungė, tik pusvalandis kelio. Plungės „Vičiūnuose" žmonės gali įsidarbinti. Bendrovė ir nuveža, ir parveža - tik ne visi nori dirbti."

Darbo ieško, bet neieško

Tą dieną, kai kalbinau Mosėdžio seniūnę, visame Skuodo rajone buvo 43 laisvos darbo vietos. Ieškota statybininkų, pagalbinių darbininkų, skardininkų, valytojų. gręžėjų, padavėjų, pakuotojų. Tačiau didesnės algos buvo siūlomos tiems skuodiškiams, kurie sutiktų važiuoti dirbti į Vokietiją ir bent šiek tiek kalba vokiškai. Arba galėtų dirbti komandiruotėse visoje Lietuvoje. Sėsliems bedarbiams, norintiems kasdien po darbo grįžti namo, buvo siūlomi daug kuklesni atlyginimai. Maždaug 700 Eur prieš mokesčius.

Gal tikrai ūkiškai gyvenančiam, daržą, vištų, dar kokią nors kiaulę turinčiam provincijos bedarbiui verčiau pusę metų kas mėnesį gauti po 200 eurų išmoką ir ramiai triūsti savo sodyboje. Pailsėti bent pusmetį. Nereikia kasdien važinėti į darbą ir rizikuoti pasigauti koronavirusą. Aišku, 200 eurų nėra dideli pinigai, bet vis priedas prie „atostogų". Geriau nei nieko. Matyt, ir Vyriausybė dalina tuos šimtelius su kilnia intencija, kad iš tikrųjų darbo ieškantis žmogus bent nebadautų. O jei ne iš tikrųjų? Jei tik imituoja ieškojimą? Nes iš kur Lietuvoje išaugo toks vos ne astronominis nedarbas? 2017 m. rugpjūtį registruotas nedarbas siekė 7,5 proc., 2018 m. ir 2019 m. rugpjūtį - 8,2 proc., o šiemet rugpjūtį šoktelėjo iki 13,7 proc. ir toliau kyla. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo gale registruotas nedarbas - 14,2 proc. Darbo ieško 588 796 asmenys. Bet gal ne visi ieško?

Bedarbių skaičiaus didėjimas šoko į aukštumas būtent tada, kai darbo ieškantiems pradėta mokėti po 200 eurų. Pavyzdžiui, balandžio 20-26 d., kai Lietuvos piliečiai saugojosi nuo koronaviruso karantinuodamiesi, registruotas nedarbas siekė 11,3 proc. O birželį pradėjus mokėti 200 eurų išmokas, nedarbas šoktelėjo iki 12,1 proc. Nors karantinas birželio viduryje buvo galutinai atšauktas ir darbo rinkoje buvo 2943 laisvos darbo vietos. Tiesa, darbo vietos pasiskirsčiusios netolygiai. Daugiausia, net 5060 darbuotojų, ieškoma Vilniaus apskrityje, o mažiausiai, tik 337 dirbančiųjų, trūko Marijampolės apskrityje.

Statybininkai, bet ne statybininkai

Negi Lietuvoje darbo negauna net ir statybininkai? Tiesa, „Eurostat" duomenimis, visoje euro zonoje statybų mastai, palyginus su pernykšte liepa, susitraukė 3,8 proc., Lenkijoje - 11 proc., Slovakijoje - 15,4 proc., Vengrijoje - 21,0 proc. O Lietuvoje, kaip teigia Lietuvos statybininkų asociacija, statybų apimtys, palyginus su pernykščių metų II ketvirčiu, susitraukė net 7,3 proc., Estijoje - 8,4 proc. O Latvijoje - tik 0,6 proc.

Kodėl tokie didžiuliai statybų sektoriaus nubyrėjimo skirtumai net ir kaimyninėse valstybėse? Asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas paaiškino, kad Lietuvoje dėl koronaviruso dalis privačių investuotojų nusprendė laikinai neinvestuoti į naujus statybos projektus. Bankai nuo kovo taip pat pristabdė investicinius projektus Kauno ir Klaipėdos LEZ. O aukštos kvalifikacijos statybininkų, anot D.Gedvilo, ir anksčiau trūko, ir dabar trūksta.

Gal netrūktų, jei statybų sektorius ne ukrainiečius, baltarusius, bet lietuvius dirbti priimtų?

Bet D.Gedvilas nesutiko:

„Iš tų vienuolikos tūkstančių statybininkų, užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, dalis yra asmenų, kurie nenori dirbti legaliai ir dirba nelegaliai arba iš viso nenori dirbti. Kita dalis statybininkų - žemos kvalifikacijos. Juos reikia testuoti, ar iš viso jie yra statybininkai, ar tik labai žemos kompetencijos.

Be to, atlyginimų skirtumai užsienyje ir Lietuvoje dar gana dideli. Yra Vyriausybių, kurios per pandemiją organizavo viešuosius pirkimus ir pirko statybos paslaugas.

Specialiai stimuliuoja statybų sektorių, gauna ten darbo ir mūsų kompanijos. Mes irgi rašėme raštus Vyriausybei, kad per pandemiją organizuotų viešuosius pirkimus, kad pirktų statybos paslaugas. Tada statybų apimčių kritimas būtų labiau subalansuotas."

Situaciją komentuoja „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus MAČIULIS:

Manau, registruotas nedarbo lygis padidėjo ir dėl to, kad per pandemiją daug mūsų piliečių grįžo iš emigracijos. Tačiau, „Sodros" duomenimis, dabar Lietuvoje užimtumas yra didesnis nei prieš krizę. Nuo kovo pradžios iki rugpjūčio vidutinis apdraustųjų darbuotojų skaičius ne sumažėjo, bet padidėjo keliais tūkstančiais. Samdomų darbuotojų daugėja, o nedarbo lygis kažkodėl išaugo.

Nuo kovo pradžios iki dabar į darbą priimtų buvo daugiau nei atleistų. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius yra rekordiškai didelis. Matyt, dalis žmonių užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, kad patiems nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Bet didžiausias nedarbo šuolis prasidėjo nuo birželio vidurio, kai buvo įvesta 200 eurų darbo paieškos išmoka. Užimtumo tarnybos duomenimis, daug asmenų užsiregistravo, kurie anksčiau neieškojo darbo, bet dabar išlindo iš šešėlio. Ši 200 eurų išmoka sukūrė iškreiptą darbo paieškos vaizdą. Mokama ir tiems, kurie nenori dirbti.

Reikia panaikinti spragas. Kai kuriose kitose šalyse yra praktika mokėti žmonėms už susiradimą darbo, jei žmogus grįžta į šalies darbo rinką iš šešėlio ar iš emigracijos. Įsidarbina, tris mėnesius padirba ir tik tada gauna iš valstybės finansinę paskatą. Kaip premiją.

Antras spragos panaikinimo būdas - identifikuoti asmenis, kurie atsisako Užimtumo tarnybos jiems pasiūlytų darbų.

Vyriausybė, įvesdama darbo paieškos išmoką, norėjo per pandemiją darbo ieškantiems žmonėms padėti, tačiau yra ir daug piktnaudžiavimo atvejų. 200 eurų, duodamų kas mėnesį, tai ir finansinė paskata visai nenorintiems įsidarbinti. Ši išmoka sukūrė ir iškreiptas pastangas likti už darbo rinkos ribų. Pasiektas rekordinis skaičius norinčių pasidalinti valstybės pasiskolintus milijardus.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (22)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jūsų kaimynai vis dar rūko balkonuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +1 C

 -1 +1 C

 

 -4 -3 C

0 +2 C

 0 +2 C

 

   -2  0 C  

2-7 m/s

  0-4 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos