Žmonės įveikė kiaules

Po pustrečių metų kovos be paliaubų Kalvarijos savivaldybės gyventojai Kauno apygardos teisme užvakar pasiekė pergalę prieš danų kiaules. Teismas pripažino, kad Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime daugiau kaip 90 tūkst. kiaulių per metus užauginančio komplekso veikla yra neteisėta ir turi būti nutraukta. Teismas įpareigojo kiaulininkus per tris mėnesius išsikraustyti iš Kalvarijos. Piketuose prie Vyriausybės šalę, šmeižto laviną atlaikę kalvarijiečiai vakar negalėjo patikėti, kad jų teisė į švarią aplinką savo gimtinėje buvo apginta.

Teisybę pasiekė teismuose

Žmonės ne kartą kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, prezidentę tikėdamiesi sulaukti užtarimo. Kiek laiškų prirašyta, parašų rinkta, piketuose šalta - niekas nepasikeitė. Tikėtis, kad pasipinigauti svetima sąskaita į Lietuvą atėję svetimtaučiai susipras, buvo beviltiška. Vienintelis kelias apsiginti kalvarijiečiams liko teismai. Pirmąją pergalę praėjusių metų spalio mėnesį pavyko laimėti Marijampolės apylinkės teisme. Šis teismas panaikino 2005 m. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento danų bendrovei išduotą leidimą ir pripažino, kad sovietmečiu statytame 12 tūkst. kiaulių auginti pritaikytame komplekse negalima sugrūsti jų beveik 9 kartus daugiau.

UAB „Saerimner“, prašydama, kad Kauno apygardos teismas panaikintų Jusevičių bei aplinkinių kaimų gyventojams palankų Marijampolės teismo sprendimą, apeliaciniame skunde pateikė beveik dvi dešimtis motyvų. Bet pastangos nepasiteisino.

Kauno apygardos teismas nustatė, kad pagal Marijampolės visuomenės sveikatos biuro atliktą apklausą 68,9 proc. netoli kiaulių komplekso gyvenančių žmonių nuolat, o 28 proc. - kartais jaučia nemalonius kvapus. Byloje ieškovai kėlė esminį klausimą, kuri vertybė, žmonių sveikata, jų teisė į sveiką ir saugią aplinką ar verslo laisvė, yra svarbesnė. Teismas konstatavo, kad leidimas užsiimti ūkine veikla buvo išduotas remiantis melagingais UAB „Saerimner“ pateiktais duomenimis. Komplekse ėmus auginti kelis kartus daugiau kiaulių, negu buvo planuota, prasidėjo vietos gyventojų vargai. Nuo nepakeliamo dvoko kenčia ne tik Jusevičių, Santakos, Brukų ir kitų kaimų gyventojai, bet ir Kalvarijos miestas. Laistant srutas dvokas išplinta į dar didesnę teritoriją. Kaip į dirvožemį, augmeniją prasiskverbę teršalai veikia žmonių sveikatą, niekas iš esmės netyrė. Dauguma gyventojų pradėjo skųstis sveikatos sutrikimais.

Sprendimo laikrodis jau tiksi

„Tai buvo ilgas ir sudėtingas teisminis procesas. Šioje byloje UAB „Saerimner“ iš nepabūgusių ginti savo teises į sveiką ir saugią aplinką gyventojų siekė prisiteisti net 128 tūkst. litų advokatų išlaidų. UAB „Saerimner“ intensyviai bandė formuoti viešąją nuomonę, kaip žmonės neva trukdo verslui,“ - sakė kalvarijiečiams teismuose atstovavęs advokatas Saulius Dambrauskas. Anot gynėjo, šioje byloje teko kovoti ir prieš mūsų valstybės valdžios institucijų neteisėtą didžiojo kapitalo protegavimą. Veikla šiame kiaulių komplekse vykdoma iki šiol neatlikus privalomų poveikio aplinkai ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų.

Pasijuto atgavę laisvę

„Aš to ir tikėjausi, kad laimėsime. Žinoma, ramiau atsikvėpsime. Ne tik dėl smarvės ir nuodijimo, o todėl, kad pasijusime laisvi žmonės savo krašte, galėsime planuoti savo gyvenimą, verslą. Mūsų nebegąsdina „Saerimner“ skundai. Tegul skundžia, ne tiek atlaikėme, atlaikysime ir dar. Tiek šmeižto, purvo ant mūsų buvo išpilta“, - sakė viena iš aktyviausių kovotojų prieš agresyvų danų verslą Kalvarijoje Raimonda Sutkaitienė.

Jusevičių kaime gyvenanti Jūratė Pazniokienė tvirtino net negalinti patikėti, kad vakarais nosį riečianti smarvė pagaliau liausis. „Negaliu patikėti, kad po trijų mėnesių galėsime kieme džiauti drabužius, atverti langus, kieme priimti svečius“, - džiaugėsi Jūratė.

Kvietkinės kaimo bendruomenės vadovas Zigmas Buterlevičius taip pat tvirtino tikėjęs teismais. „Mes ne prieš normalų verslą, o prieš nesiskaitymą. Atėję kalti pinigų danai ne nuo to galo pradėjo. Jie negalvojo apie mus, nesitarė ir nesikalbėjo, o atėjo su nuostata, kad galės daryti ką nori“, - svarstė bendruomenės atstovas.

Kelią Suvalkijai pramynė Žemaitija ir Aukštaitija

Kad galima apsiginti nuo ant galvų vietiniams gyventojams lipančių agresyvių užsieniečių, įrodė Mažeikių ir Pakruojo rajonų gyventojai. Praėjusių metų pradžioje puspenktų metų trukusi Mažeikių rajono gyventojų kova su danų verslininkais baigėsi pergale. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad savivaldybės sprendimas neleisti kompleksui plėstis yra teisėtas. Mažeikiškių ir danų kapitalo bendrovės „Bugenių agro“ konfliktas prasidėjo 2006-ųjų pavasarį, kai verslininkai savivaldybės paprašė leidimo Bugenių kaime auginti iki 46 tūkst. kiaulių per metus.

Kur kas sudėtingiau ir ilgiau kautis teko pakruojiškiams. Jų, skirtingai nei mažeikiškių ir kalvarijiečių, nepalaikė vietos valdžia. Į Linkuvos pašonėje stūksantį buvusį „Mūšos“ kiaulių kompleksą koją įkėlusiems užsieniečiams Pakruojo rajono taryba 2004-ųjų pabaigoje leido Rozalimo ir Klovainių seniūnijose rengti 3 naujų kompleksų detaliuosius planus, o po metų palaimino danų pasiūlymą rajone statyti iki 11 kompleksų.

Taip prasidėjusi aktyvių pakruojiškių ir Lietuvos žaliųjų kova pasiekė net Europos Teisingumo Teismą. Į jį išaiškinimo kreipėsi bylą nagrinėję Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai. Iš Liuksemburgo atėjęs atsakymas buvo palankus pakruojiškiams. Praėjusių metų gruodį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą uždrausti danų kompanijai UAB „Saerimner“ pradėti naujų pramoninių kiaulių kompleksų statybą Pakruojo rajone.

Ketina teistis su valstybe

Vakar išplatintame pranešime UAB „Saerimner“ abejojo, ar skųs Kauno apygardos teismo spendimą Aukščiausiajam Teismui, ir piktinosi, kad teismas patenkino žmonių ieškinį ir jiems teks palikti Jusevičius. Tačiau...

„190 mln. litų Lietuvoje investavusi bendrovė, gelbėdama savo investicijas, ketina inicijuoti investicinį ginčą ir reikalauti atlyginti nuostolius iš valstybės“, - tvirtino „Saerimner“ atstovai. „Saerimner“ nepamiršo priminti kasmet į valstybės biudžetą sumokanti 10 mln. litų mokesčių, iš jų vien į Kalvarijos savivaldybės biudžetą patenka apie 500 tūkst. litų.

„Tai kodėl Kalvarijos savivaldybė iš panosės išleidžia tokį gardų kąsnį?“ - „Respublika“ paklausė Kalvarijos savivaldybės mero Vlado Aleknavičiaus. „Netikiu nė vienu jų žodžiu. Per praėjusius metus ši bendrovė sumokėjo 33,7 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio ir 9986,14 lito žemės nuomos mokesčio. Tai viskas, kuo ji papildė savivaldybės biudžetą“, - sakė Kalvarijos savivaldybės vadovas.

Rimantas BRAZIULIS - Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas:

Tai, kad teismas pripažino, kad Jusevičius danai tikrai teršia, yra istorinis sprendimas. Pagaliau pradėjome suvokti, kad šitie kiaulių kompleksai į jokį šviesų rytojų nenuves. Tai įrodo, kad teismas sprendžia ne tik pagal formalų įstatymą, bet pagal žmoniškumo įstatymą. Jeigu žmonės negali gyventi, vadinasi, kažkas yra ne taip. Mes labai laiku praregėjome. Dar pora žingsnių, ir būtų prasidėję negrįžtami procesai. Tie kompleksai ne tik smardina, bet ir užkerta kelią normaliai ūkininkauti. Nebėra mėšlo, žemė netręšiama alinama.

Tos kalbos apie kiaulienos trūkumą juokingos. Mums jokio skirtumo, ar danai užaugins tą kiaulieną Rusijoje, ar Lenkijoje, ar Latvijoje ir Danijoje ir čia atveš. Ta kiauliena bus lygiai tokia pat ir nieko bendro su lietuviška kiauliena neturės. Vienintelis dalykas, dėl ko reikia mums graudintis, yra tas, kad danų kompleksai malšina ūkininkų norą auginti normalesnes kiaules. Ūkininkas užaugina lėčiau, o danai naudoja koncentruotus pašarus dieną naktį, todėl kiaulės greičiau išpampsta. Turėti sveikesnę aplinką, valgyti švaresnį maistą yra tik vienas kelias - skatinti kurti ūkininkus nedideles fermas.