respublika.lt

Žmonės buriasi prieš Galimybių pasą (501)

2021 spalio 14 21:52:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Kaip „Vakaro žinios" ir prognozavo, ieškinių prieš Vyriausybės įvestą vadinamąjį Galimybių pasą skaičius auga. Rugsėjo viduryje dėl šio „dokumento" į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi sostinės gyventojas. Pastarosiomis dienomis redakciją pasiekė informacija, kad beveik tuo pat metu analogišką ieškinį-skundą grupė asmenų padavė į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Tiesa, pastarasis ieškinį priimti atsisakė, tačiau jo iniciatoriai nusileisti nežada.

×
nuotr. 7 nuotr.
Ingrida Šimonytė, Aušrinė Armonaitė, Evelina Dobrovolska, Arūnas Dulkys. Arūno Bernacko koliažas

 

Tikra diskriminacija

Pareiškėjams atstovaujanti teisininkė Daiva Guobienė „Vakaro žinioms" patikslino, kad grupės skundą teikė iš įvairių sričių specialistų - teisininkų, medikų, verslininkų ir t.t. - sudaryta grupė.

„Mūsų iniciatyva yra logiška ir tikėta. Skundą nusprendėme teikti, nes nebegalime taikstytis su tuo, kas dabar vyksta Lietuvoje, su tomis nesibaigiančiomis patyčiomis, vis labiau augančia priešprieša, žmonių skirstymu, jų teisių pažeidimais ir t.t." - sakė teisininkė.

Ji priminė ir daugeliui gerai žinomą tiesą apie tai, jog dabartinės šalies Vyriausybės pasirinkta politika prieštarauja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtai rezoliucijai, kurioje aiškiai pasakyta, kad prievarta skiepytis draudžiama, o neskiepytų asmenų diskriminacija yra negalima.

„Būtina suprasti, kad prievarta nėra vien tik fizinė, kai, tarkim, tau užlaužia rankas ir suleidžia „stebuklingąjį eliksyrą". Ji taip pat gali būti socialinė ar psichologinė. Ir būtent tokios prievartos formos dabar klesti Lietuvoje. Viena vertus, mus kiekviename žingsnyje pasiveja reklamos apie eksperimentinių skiepų būtinumą, kita vertus, gąsdinama, kad nesusibadžius nebeleis dirbti, mokytis ar nusipirkti naujų batų. Tokių ribojimų, draudimų ir gąsdinimų kokteilis matomas kiekviename žingsnyje, bet tai nebegali tęstis", - pabrėžė D.Guobienė.

Susidaro situacija, kai nepasiskiepiję žmonės patiria galimybių ribojimus, akcentuojant, kad jos bus prieinamos tik pasiskiepijusiems, o tai yra pati tikriausia diskriminacija. Padėtį, pasak jos, dar labiau blogina aplinkybė, jog net ir pačiai Sveikatos apsaugos ministerijai pripažinus, kad skiepyti ne tik gali užsikrėsti, bet ir sunkiai sirgti ar net mirti, vakcinos, už kurių šalutinius poveikius niekas neatsako, vis tiek brukamos. Visų šių veiksnių visuma ir lėmė asmenų grupės skundo, kuriuo prašoma naikinti kelią diskriminacijai atvėrusį Vyriausybės sprendimą, atsiradimą.

Net palikta galimybė pasinaudoti testais yra formali ir tik dėl pasirinkimo galimybės vaizdo sudarymo. Testai yra brangūs, dirbtinai sudaromos kliūtys juos gauti, jų rezultatų galiojimo laikotarpis juokingai trumpas, o kai kurių žmonių grupėms jie net neatveria kelio į mokslą ar darbą.

Vyriausybė tapo „šventa karve"?

Kol kas Vilniaus apygardos administracinis teismas jų skundą atsisakė priimti. Teisininkė teigė suprantanti, kodėl taip nutiko, tačiau patikino, kad rankų vis tiek nenuleis.

„Suprantu, kad teismai vengia imtis tokių bylų, tačiau skundo ar ieškinio atsisakymą priimti teismas privalo pagrįsti bei nurodyti, kuriam teismui toks ieškinys ar skundas yra teismingas. Jei mes, pareiškėjai, nesame visiškai teisūs, teisėjo pareiga buvo argumentuotai tai išaiškinti, bet, deja, tai padaryta nebuvo, - patikslino D.Guobienė. - Be to, ir pati nutartis yra ne tiek teisiškai argumentuota, kiek surašyta emociškai. Šį kartą teisėjas, užuot pasakęs, teismingas skundas ar ne, išaiškinęs pareiškėjams šio skundo teismingumo klausimą, išliejo savo emocijas, vertindamas ir patį skundo turinį, ir sumokėto mokesčio dydį.

Tačiau labiausiai nustebino teisėjo pozicija dėl galimybės skųsti Vyriausybės nutarimus apskritai - vadovaujantis jo priimta nutartimi, formuojama praktika, kuria būtų užkirstas kelias skųsti bet kokius Vyriausybės nutarimus. Suprantu, kai dabartinė Seimo valdančioji dauguma aiškina, jog negali daryti įtakos Vyriausybės nutarimams, bet pirmą kartą per ilgą savo, kaip teisininkės, darbo laikotarpį girdžiu, kad teisės aktai, darantys įtaką žmonių teisėms ir interesams, negali būti skundžiami net teismui. Teismas tokia savo pozicija juos prilygina šventiems raštams, kuriuos galime tik skaityti ir vykdyti, nedrįstant jų net kvestionuoti.

Jeigu su tuo sutiksime, bus suformuotas ydingas precedentas ir nutarimai tikrai taps nebeskundžiami. O tai būtų visiškas teisinis nonsensas."

Negalėdama sutikti nei su tokia pozicija, nei su teismo nutartimi, skundą pateikusi asmenų grupė ruošia skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarajam teks nelengva užduotis - priimti skundą arba tiksliai įvardinti, kurio teismo teismingumui jis priskirtinas. To nepadarius iniciatoriai planuoja kreiptis į teisėjų kolegiją ir prašyti jos išaiškinimo, nes skundas, pasak jų, vis tiek turi būti sprendžiamas teisme. Ir kuo greičiau, tuo geriau, nes padėtis blogėja su kiekviena diena, o Vyriausybė ir toliau „kepa" savo nutarimus, kurių galiojimo laikas trumpesnis nei duonos kepaliuko!

Vienu skundu apsiribota nebus

Kalbėdama apie ateities planus, D.Guobienė patikslino, kad šis grupės skundas dėl diskriminacinio pobūdžio Vyriausybės nutarimo panaikinimo dalyje - tik vienas iš pradėjusios veikti bendraminčių grupės projektų.

„Pirmiausia buvome nusprendę padėti aukštųjų mokyklų spaudžiamiems studentams. Deja, pasklidus gandui, kad rengiamas grupės skundas, mūsų teisininkus užsipuolė sisteminė žiniasklaida, o Vyriausybė „padarė nuolaidą" - prailgino reikalaujamų testų atlikimo laikotarpius. To užteko, kad studentų bendruomenė skiltų ir pasiduotų - vieni pasiskiepijo, kiti sutiko testuotis, treti nuleido rankas ir metė mokslus. Taip grupės skundas neteko savo aktualumo.

Kita vertus, tai mums buvo pamoka, tad toliau veiksime kiek kitaip. Juolab kad dar laukia nemažai darbų", - atviravo ji.

D.Guobienės teigimu, ypač svarbu gauti kaip galima daugiau informacijos apie antro skiepo poveikį jį gavusiems žmonėms. Vėliau šią informaciją privalu susisteminti ir kruopščiai įvertinti.

„Tik turint tikslius, patikimus statistinius duomenis, galima daryti kažkokias išvadas ir teikti pasiūlymus. Juk nedaugelis žino, kad žmogus, pasiskiepijęs net ir antra doze, tačiau susirgęs ar miręs per 14 dienų nuo antro skiepo gavimo, yra įtraukiamas į neskiepytų asmenų grupę. Statistikos departamento apie tokių atvejų skaičių buvo klausta dar vasarą. Jie atsakė, kad po poros savaičių duomenis pradės rinkti. Dar kartą to paties paklausėme jų rudenį. Atsakymas buvo tas pats - palaukite porą savaičių. Taip laukiant ir Naujieji metai ateis, o duomenų vis neturime, tad planuojame paspartinti procesą ir šia kryptimi. Jeigu per nurodytą laiką duomenys nebus pateikti, kreipsimės į teismą ir prašysime įpareigoti departamentą tokius duomenis rinkti, sisteminti ir skelbti.

Manau, daugelis sutiks, kad tokie duomenys šiandien yra svarbesni ir informatyvesni, nei kiek Onučių, Maryčių ar Antanų susirgo nuo COVID-19 viruso ir numirė.

Procesas būtų spartesnis, jeigu į jį įsitrauktų ir kiti šalies gyventojai, nes visi turi teisę reikalauti valstybinių institucijų atskaitomybės, tinkamo ir savalaikio savo funkcijų vykdymo", - ne visiems žinomą dalyką įvardijo teisininkė.

Taip pat ji užsiminė, kad bus reikalaujama kvėpavimo aparatų panaudojimo stebėsenos analizės, nes būtina tiksliai žinoti ne tik kiek žmonių buvo prie jų prijungta, bet ir kokios buvo šių prijungimų pasekmės bei rezultatai. Tai yra, kiek žmonių pasveiko, kiek mirė, ar pasiteisino šių brangių medicininių aparatų pirkimas, jų panaudojimo tikslingumas būtent COVID-19 viruso gydymo atvejais.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (501)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
  • RŪKYMAS: Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkalių ar vartojančiųjų bedūmius gaminius nurodo nežadą jų atsisakyti.
  • MOKESTIS: Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir ją apmokėti, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • FORUMAS: Ketvirtadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis tarptautinis, jau trečiasis, transporto inovacijų forumas „Transportas ir logistika 2050“, kurį organizuoja Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija.
  • REFERENDUMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neatšaukiantis anksčiau priimto sprendimo dėl Referendumo įstatymo bylos, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įpareigota referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus, pagal šiuo metu Seime svarstomą, tačiau dar nepriimtą Referendumo įstatymo redakciją.
  • REKTORIUS: Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo prof. dr. Romualdas Kliukas.
  • DARŽELIS: Šiuolaikinės architektūros beveik 2 tūkst. kv. metrų pastate įrengta net 12 darželinukų grupių, kurias galės lankyti 206 vaikai ir tai bus vienas moderniausių vaikų darželių Kauno regione.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+3 +9 C

 

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +9 C

 

+4 +7 C

0-13 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s