Dėl koronaviruso pandemijos paskelbtų ribojimų gerokai sumažėjo, tačiau patiriamo streso - toli gražu ne. Žmonės priversti balansuoti ir ant perdegimo sindromo ribos.
1 nuotr.
Psichologė Daiva Balčiūnienė akcentuoja, kad pandeminiu laikotarpiu suprastėjo daugybės žmonių psichologinė sveikata. „Problemas labai ryškiai išduoda pasikeitusi nuotaika - atsiradęs nuolatinis liūdesys, apatija, dirglumas, verksmingumas. Žmogus taip pat dažnai junta nerimą, nuolatinę įtampą, atrodo, lyg atsitiks kažko blogo, jį persekioja kaltės jausmas, įkyrios mintys. Padėtis nepasikeičia net pailsėjus, paatostogavus ar išsprendus kokius nors sudėtingus reikalus", - aiškina specialistė.
D.Balčiūnienė akcentuoja, kad visų pirma reikėtų pamėginti su kažkuo pasidalinti savo išgyvenimais. „Jei tas nepadeda, o minėti simptomai vargina ilgesnį laikotarpį - mėnesį ar ilgiau, būtina kreiptis į specialistą. Itin suskubti reikėtų tais atvejais, jei atsiranda minčių apie savižudybę", - sako psichologė.
Ji taip pat pataria laikytis kelių svarbių taisyklių: „Laikykitės dienos režimo bei planuokite ir struktūrizuokite savo laiką. Ritmingumas, prioritetų susidėliojimas mažina stresą, lengviau leidžia derinti pomėgius ir interesus. Kai mažiau skubama, kokybiškesnis ir laisvalaikis."
Taip pat privalu išlaikyti gerą darbo ir laisvalaikio balansą, riboti informacijos srautus - mažiau laiko praleisti internete ir ypač socialiniuose tinkluose.
|
||||||||||||||||||||||||||
Dienos klausimasAr gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
