Ketvirtadienį prie Susisiekimo ministerijos susirinko Vievio, Elektrėnų ir aplinkinių rajonų žmonės, kurie pavargo nuo nesibaigiančio Vievyje esančio viaduko statybų. Į darbą ar namo vykstantiems minėtų regionų gyventojams kasdien tenka įveikti papildomus keliasdešimt kilometrų.
Gyventojai pavargo laukti
Akcijos dalyvių teigimu, Elektrėnų savivaldybės Vievio, Kazokiškių ir kitų aplinkinių seniūnijų gyventojai, čia veikiančių bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų bei įmonių vadovai ir visi kiti, su rimtais nepatogumais susiduriantys, asmenys norėjo tik vieno - kad kaip galima greičiau būtų leista naudotis Vievyje esančiu, per magistralinį kelią Vilnius-Kaunas-Klaipėda nutiestu, Paparčių viaduku.
Jie priminė, kad senasis viadukas buvo nugriautas daugiau negu prieš metus - 2021 m. lapkričio 13 d.
„Nuo to laiko norėdami patekti iš šiaurinės Vievio dalies į pietinę ar atvirkščiai esame priversti važiuoti apylankomis. Jų ilgis, kuriomis kasdien priversti važiuoti vairuotojai, siekia keliasdešimt kilometrų, - problemas vardino piketo dalyviai. - Užsitęsusią problemą bei sprendimų, galinčių grąžinti bendruomenę į normalų gyvenimą, nepriėmimą šiuo karo, rekordinės infliacijos ir kitomis krizėmis persmelktu metu, vertiname kaip socialinį ir ekonominį bendruomenės varginimą.
Taip pat kaip Susisiekimo ministerijos ir Elektrėnų savivaldybės vadovų politinės atsakomybės fiasko, išskirtinio neveiklumo, neūkiškumo bei bendruomenės poreikių ignoravimo pavyzdį. Prašome pradėti gerbti gyventojus bei jų poreikius, neversti jų socialiai ir ekonomiškai kentėti bei užtikrinti, kad eismas viaduku būtų atnaujintas nedelsiant, nelaukiant projekte numatyto termino - 2023 metų gegužės. Arba artimiausiu metu surasti realią, kad ir laikiną, alternatyvą, kuri grąžintų bendruomenę į normalų funkcionavimą".
Savo keliamus reikalavimus gyventojai pagrindė skaičiais. Pasak jų, kiekviena diena be galimybės naudotis beveik baigtu viaduku vairuotojams, nevertinant transporto priemonių amortizacijos ir gaištamo laiko, kainuoja apie 25 tūkst. eurų. Per pusę metų, jų teigimu, patirtos bendros papildomos išlaidos gali siekti ir 4 mln. eurų. Tai - dešimt kartų didesnė suma negu ta, kurios dar rudenį prašė, tačiau negavo greičiau darbus norėjęs užbaigti rangovas.
Taip pat protestuotojai neslėpė, kad nefunkcionuojant viadukui padidėja rizika laiku nesulaukti specialiųjų tarnybų pagalbos, nes, tarkim, greitosios pagalbos automobiliai pas žmones važiuoja tais pačiais lankstais.
Ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu su papildomomis išlaidomis dėl išaugusių logistikos kaštų susiduria regione veikiančios įmonės. Dėl šios priežasties auga įmonių veiklos sąnaudos ir mažėja konkurencingumas.
Patikinę, kad suaugusieji dar kažkaip geba susitvarkyti, protestuotojai pabrėžė, kad uždarytas viadukas tapo pragaru vaikams. Gyvenantys kaimiškose vietovėse pradinukai į mokslus išvyksta 6 valandą ryto, o namo grįžta tik apie 16.30 val. Jeigu šeima augina tik vieną vaiką, tėvai dar kartais spėja nuvežti jį į būrelį, tačiau šeimos be automobilių ar auginančios daugiau vaikų popamokinės veiklos priverstos atsisakyti.
Galiausiai buvo akcentuota, kad dėl esamos situacijos regione smarkiai padidėjo triukšmas ir oro tarša.
Pažadų išgirsta daug
Nors paprastai valdantieji vengia susitikti su piketuotojais, susisiekimo ministras Marius Skuodis pas žmones išėjo. Jis patikino, kad problema yra žinoma ir pažadėjo ieškoti sprendimo būdų. Pažadų piketuotojams pažėrė ir ministerijos bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai.
„Pristatydami problemą atkreipėme dėmesį į tai, kad statybinis transportas viaduku važinėja, kas rodo, kad jį jau galima eksploatuoti. LAKD pažadėjo kitą savaitę sudaryti darbo grupę ir sukviesti ekspertus. Jie įvertins viaduko būklę ir atsakys, ar juo gali būti paleistas lengvasis, viešasis ir vaikus į mokyklas vežantis transportas. Tiesa, atsakingos institucijos nenori prisiimti atsakomybės už nepriduoto statinio eksploataciją, bet čia lemiamą žodį tars ekspertai, - po susitikimo sakė vienas iš piketuotojų, Gintaras Jančiauskas. - Jeigu ekspertai tam nepritars, institucijos žadėjo suformuoti magistralėje apylanką, kuri turėtų išvaduoti gyventojus nuo bereikalingo važinėjimo. Dabar belieka sulaukti šių pažadų realizavimo praktikoje".