Žmonės nenori LGBT stumiamos partnerystės

Naujausias tyrimas buvo atliktas Laisvos visuomenės instituto užsakymu. Tyrimą atliko bendrovė „Vilmorus". Jo metu buvo apklausta virš 1000 vyresnių nei 18 m. gyventojų 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Analogiška apklausa Laisvos visuomenės instituto užsakymu buvo atlikta pernai birželį.

Tuomet šalies gyventojų buvo teirautasi apie jų poziciją Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris įteisintų ir tos pačios lyties asmenų šeimas, atžvilgiu. Domėtasi, kurį kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius teisiškai reguliuojantį projektą - Civilinės sąjungos ar „Artimo ryšio" respondentai palaikytų.

„Tyrimo rezultatai patvirtino negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu. Fiksuojama auganti nepritarimo ir mažėjanti pritarimo jam tendencija: nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc. Ryškiausiai augo visiškas nepritarimas (nuo 54 proc. iki 57 proc.), kiek mažiau - nepritarimas (nuo 14,2 proc. iki 15,0 proc.).

Kartu mažėjo visiškai pritariančių (nuo 6,4 proc. 2022 m. birželį iki 6,0 proc. 2023 m. vasarį), greičiau pritariančių (atitinkamai nuo 13,8 proc. iki 12 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 11,7 proc. iki 10 proc., žr. 1 pav.)", - skelbia Laisvos visuomenės institutas.

Redakcijos nuotr.

VDU dėstytoja, socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė pastebi, kad visuomenės nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui atskleidžia ne tik šio projekto nepalaikymas, bet ir pozityvi pozicija pritarti kitokiems teisiniams sprendimams, kuriais siekiama sureguliuoti kartu gyvenančių asmenų santykius ir spręsti jiems kylančias praktines problemas. Ji atsiskleidė respondentų teiraujantis, kurį Seime svarstymui pateiktą įstatymo projektą - Civilinės sąjungos ar „Artimo ryšio" - jie labiau palaikytų.

„Lyginant 2022 m. birželio ir 2023 m. vasario mėn. tyrimų rezultatus stebimas nežymus visuomenės nuomonės pokytis: paklaidos ribose mažėjo palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui (nuo 13,5 proc. iki 12 proc.) ir, nepaisant Seime palaikymo nesulaukusio „Artimo ryšio" projekto „užšaldymo", nežymiai (nuo 25 proc. iki 27 proc.) augo palaikymas jam, ryškiau mažėjo nei vieno projekto nepalaikančiųjų dalis (nuo 46,1 proc. iki 41 proc.) ir daugėjo neturinčių nuomonės (nuo 15,5 proc. iki 20 proc.)", - sako Ž.Advilonienė.

Nori spręsti

Tiesa, Seimo pritarimo konservatoriaus Pauliaus Saudargo įregistruotas „Artimo ryšio" projektas pritarimo nesulaukė. Projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seime atmetė ir į posėdžių salę pasiuntė tik Civilinės sąjungos projektą. Šiuo metu jis jau yra praėjęs pateikimo stadiją.

Beje, pritarimą „Artimo ryšio" projektui buvo išreiškęs ir prezidentas, kiek anksčiau sakęs, kad minėtas projektas visuomenėje sukurtų mažiau priešpriešos ir vis tiek leistų eiti tuo keliu, kad vienos lyties bendro gyvenimo šalininkų teisinio apsaugojimo mechanizmas būtų sukurtas.

Visgi, naujausias tyrimas rodo, kad tokius klausimus visuomenė norėtų spręsti pati, o ne taikytis prie politikų iniciatyvų. Tik 15 proc. respondentų pasisakė, kad klausimą dėl homoseksualių porų santykių įteisinimo turėtų spręsti Seimas. Dauguma žmonių (59 proc.) nurodė, kad tai spręsti turėtų visuomenė referendume dėl Konstitucijos pataisos.

Nepritaria net valdančiųjų rinkėjai

Įdomi tendencija ir ta, kad valdančiosios koalicijos partnerių stumiamam Civilinės sąjungos projektui nepritaria net pačių valdančiųjų rinkėjai. Pasirodo, kad projektą palankiai vertina tik mažiau nei trečdalis Liberalų sąjūdžio (27,3 proc.) rėmėjų, o nuo pernai metų šis skaičius stipriai sumažėjo, nes buvo net 51 proc.

Eltos nuotr.

Apklausa rodo, kad daugiausiai palaikymo tokios iniciatyvos sulaukia konservatorių, kurie save pristato krikščioniškų vertybių partija, rinkėjai. Tyrimas rodo, kad palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia kiek daugiau nei du penktadaliai TS-LKD rėmėjų: lyginant su 2022 m., projekto palaikymas tarp šios partijos rėmėjų išaugo nuo 37,6 proc. iki 43 proc., tačiau tiek pat (43 proc.) remia ir „Artimo ryšio" projektą.

O labiausiai tokiems įstatymų pakeitimams nepritaria Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos (100 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (93,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (86,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (84,9 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" (83,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (79,6 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas" (79,2 proc.) rinkėjai.

„Taigi, net ir valdančiojoje Seimo daugumoje esančių dviejų didžiųjų politinių partijų rėmėjų mažesnioji dalis pritartų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, kas pagrįstai kelia klausimą, kieno interesai ir politinė bei pilietinė valia tokiu atveju būtų atstovaujama", - svarsto Ž.Advilonienė.

Lietuvą padavė į teismą

Kol visuomenė sako, kad tokiems įstatymų pakeitimams nepritaria, LGBT aktyvistai jau mindo teismus, kad įteisintų partnerystę. Antradienį Tolerantiško jaunimo asociacija rengia spaudos konferenciją pavadinimu „Kantrybė politikų pažadams išseko. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienos lyties asmenų šeimos siekia santuokos ir partnerystės teismuose". Joje LGBT aktyvistai pristatys tris bylas, kuriose atsakove traukiama Lietuvos valstybė (atstovaujama Teisingumo ministerijos).

„Bylose vienos lyties asmenų poros reikalauja: civilinės partnerystės įregistravimo; užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą Lietuvoje; tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo, pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje", skelbia asociacija, teigdama, esą tai, kad Lietuvos Konstitucija neleidžia vienos lyties santuokų, tėra mitas.