respublika.lt

Žiemos nėra, bet keliai barstomi...nuotraukos (8)

2020 vasario mėn. 24 d. 07:00:28
Vidmantas MISEVIČIUS

Ilgą laiką žiemos Lietuvos kelininkus užklupdavo netikėtai - kelių priežiūrai nebūdavo tinkamai pasirengiama, jie barstomi pavėluotai arba per mažai. Šiemet viskas susiklostė atvirkščiai - žiemos dar nebuvo ir tik vasario pradžioje pagaliau skystai pasnigo. Tačiau iki vasario jau buvo išbarstyta apie 20 tūkst. tonų druskos.

×
nuotr. 4 nuotr.
Kelių priežiūros darbams 2020 m. skirta 76 mln. eurų. Stasio Žumbio nuotr.


Kelių priežiūrai - 76 mln.

Daiva Stankūnienė, AB „Kelių priežiūra“ atstovė, nurodė, kad kelių priežiūros darbai yra skirstomi į nuolatinius (priežiūra žiemą, apželdintų plotų, kelio zonų švarumo darbai, pažaidų šalinimas ir kt.) ir periodinius (dangos remontas, planuotas kelio pažaidų šalinimas ir kt.).

„2020 m. AB „Kelių priežiūra“ visiems darbams atlikti gavo 76 mln. Eur (2019 m. - 79 mln. Eur). Visgi kadangi žiemos sezonas kelininkams, prasidėjęs spalio 15 d., tęsiasi iki balandžio 31 d., tik tada bus galutiniai skaičiavimai“, - sakė pašnekovė, patikslinusi, kad druska barstymui buvo įsigyta dar vasarą.

Jos teigimu, pasirašius sutartį druska tiekiama pagal poreikį.

„Kelių priežiūra“ turi visoje Lietuvoje 65 druskos sandėlius, kuriuose druskos yra tiek, kad būtų galima sureaguoti esant skubiam poreikiui. Iki šios dienos buvo nemažai atvejų, kai oro temperatūra buvo artima 0, tokios situacijos vienos iš sudėtingiausių. Įmonės darbuotojai turi nemažai darbo vykdant prevencinius barstymus. Be to, žiemą keliai ne tik barstomi, bet ir valomi. Kadangi skirtinguose regionuose oro sąlygos yra skirtingos, tad apibendrintų duomenų pateikti nėra galimybės“, - teigė D.Stankūnienė.

Druskos alternatyvos naudojamos retai


Paprašius patikslinti, ar kelių barstymui galima naudoti ne tik druską, bet ir kitas alternatyvias medžiagas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė nurodė, kad visame pasaulyje naudojamos panašios medžiagos.

„Remiantis Lietuvos mokslininkų (VGTU) atlikta Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių efektyvios priežiūros žiemą studija ir Pasaulio kelių asociacijos (angl. PIARC World Road Association) duomenimis, kelių priežiūrai žiemą (slidumo kelio dangoje mažinimui) naudojamos tokios pačios cheminės medžiagos chloridų pagrindu (NaCl, CaCl2, NaCl + CaCl2 mišiniai), o mažo eismo intensyvumo keliuose - barstomos frikcinės medžiagos (smėlis, žvyras, skaldelė ir panašiai) arba tik valomas sniegas. Alternatyvios medžiagos naudojamos itin mažomis apimtimis ir tik ekonomiškai bei techniškai pagrindus“, - sakė A.Ramoškaitė.

Neigiamas poveikis - augalams ir metalui

„Respublikos“ pakalbintas Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Audrius Vaitkus papasakojo, kad 2019 metų pabaigoje Kelių tyrimo instituto specialistai parengė studiją, kurioje analizavome kitų šalių patirtį.

„Jos metu buvo nustatyta, kad natrio chloridas, kalcio chloridas ir magnio chloridas turi neigiamą poveikį augmenijai dėl savybės absorbuoti vandenį, tokiu būdu sumažinant (ištraukiant) vandenį iš augalų kamieno ir vainiko bei grunto, kuriame yra išsivystęs šaknynas. Neigiamas poveikis yra reikšmingas iki 10 metrų nuo kelio briaunos. Šis poveikis priklauso nuo žiemos ir pavasario sąlygų. Kuo daugiau užšalimo ir atšilimo ciklų, plikšalos, lijundros, sniego ir pustymo, tuo daugiau sunaudojama druskos žiemos priežiūros laikotarpiu. Kuo daugiau kritulių lietaus pavidalu žiemą ir pavasarį, tuo labiau neutralizuojamas neigiamas druskų poveikis augalams“, - sakė profesorius.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad druskos, patekusios į vandens telkinius, Vilniaus atveju išskirtinai į Nerį, galimai turi neigiamą poveikį tik smulkiausiems gyviams mikrobestuburiams: „Daug didesnę žalą upės augmenijai ir gyvūnijai daro eksploatacijos metu besidėvinčių transporto priemonių dalių mikrodalelės, pvz., stabdžių diskų ir trinkelių mikroatplaišos. Be to, transporto priemonių variklių ir kitų agregatų skysčių prasiskverbimas ir nuotėkis ant gatvės dangos sąlygoja upių ir ežerų taršą.“

Paminėjęs, kad sniego ir ledo tirpdymo druskų poveikis kelių ir gatvių asfalto dangai yra nereikšmingas, jis perspėjo dėl kitų pavojų.

„Asfalto danga yra ypač atspari druskų poveikiui, tačiau druskos poveikis betono tiltams ir viadukams, pralaidoms yra neigiamas. Be to, plieninėms konstrukcijoms, automobilių kėbului ir kitoms plieno detalėms neigiamą korozijos poveikį sukelia sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje. 1 proc. pagal masę natrio chlorido, kuriame yra sulfatų, tirpalas plieno koroziją pagreitina iki 6 kartų, lyginant su 3,5 proc. pagal masę natrio chlorido tirpalu be sulfatų. Atsižvelgiant į tai turėtų būtų ribojamas sulfatų kiekis žiemos priežiūros druskose“, - tyrimo rezultatais dalinosi specialistas.

Jis nurodė, jog natrio chloridas yra pagrindinė medžiaga ledo ir sniego keliuose ir gatvėse tirpdyti, tačiau regionuose, kur temperatūra vyrauja žemiau -10 °C, yra naudojami betonui gerokai agresyvesni kalcio ir magnio chloridai.

Būtinas kompleksinių priemonių taikymas

Pasak profesoriaus, kadangi medžių rūšys skirtingai reaguoja į chloridų poveikį, tai būtina įvertinti planuojant vienos ar kitos teritorijos apželdinimą.

„Projektuojant miestų zonas, gatves ir takus, rekomenduojama augalus kiek įmanoma atitraukti nuo dangos briaunos, parinkti druskos poveikiui mažiau jautrias augalų rūšis bei taikyti fizines augalų apsaugos priemones (specialūs uždangalai) žiemos laikotarpiu, - rekomendavo pašnekovas. - Atsižvelgiant į tai, kad chloridai aplinkoje nesuyra, žalingam dirvožemio druskingumo poveikiui mažinti taikytinas papildomas laistymas ir augalų purškimas vandeniu. Papildomas laistymas priklauso nuo kintamųjų įverčių: oro sąlygų, kritulių kiekio, plikledžio/snigimo pasikartojimų skaičiaus, druskos kiekio, grunto tipo. Druskos koncentracija grunte tiesiogiai priklauso nuo barstymo skaičiaus ir medžiagų kiekio žiemą bei kritulių kiekio pavasarį. Moksliškai įrodyta, kad krituliai ir papildomas laistymas mažina druskos koncentraciją, papildomai rekomenduojama išpurenti dirvožemį.“

Taip pat jis patarė kuo daugiau taikyti prevencinės priežiūros elementą, sąlygojantį ženkliai mažesnius cheminių medžiagų panaudojimo kiekius bei efektyvinantį sniego ir ledo pašalinimą nuo kelių, gatvių ir takų dangų.

„Turėtų būti kuo daugiau sniego šalinama gatvių techninėse bei šaligatvių ir takų rezervinėse zonose. Druska turėtų būti naudojama išskirtinai prevencijai ir ledo, sušalusio sniego, kurio neįmanoma mechaniškai pašalinti, ištirpdymui. Prevencinė priežiūra ženkliai sumažina galimybę sniegui ir ledui prikibti prie dangos, tokiu būdu juos lengviau pašalinti, nėra poreikio pakartotinai naudoti didelius druskos kiekius. Be to, labai svarbu naudoti kalibruotą kelių priežiūros žiemą techniką, su kuria galima reguliuoti išberiamos druskos kiekį į kvadratinį dangos metrą 5 gramų į kvadratą tikslumu. Tokiu būdu išberiamas druskos kiekis būtų reguliuojamas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Reikalingas druskos kiekis kinta nuo 5 iki 40 gramų į kvadratinį dangos metrą. Didesnis kaip 40 gramų kiekis apskritai netaikytinas“, - perspėjo pašnekovas.

Remdamasis specialistų atlikta studija, smėlio bei smėlio ir druskos mišinius žiemos priežiūrai mokslininkas siūlė naudoti tik keliuose ir gatvėse su žvyro danga.

„Kuomet yra asfalto danga, rekomenduojama naudoti smulkų žvirgždą arba akmens skaldelę. Jie gali būti naudojami ir valomuose užmiesčio keliuose. Frikcinių medžiagų nerekomenduojama naudoti eismo zonose, kuriose leistinas didžiausias greitis didesnis kaip 50 km/h“, - siūlė pašnekovas.

Profesoriaus teigimu, reprezentacinėse miestų zonose ledo ir sniego tirpdymui būtų tikslinga išbandyti visiškai skaidžias chemines medžiagas bei įvertinti jų panaudojimo aplinkosauginį bei ekonominį efektą.

„Privalu pastebėti, kad nėra vienintelės medžiagos ar technologijos, kuri užtikrintų efektyvią ir draugišką aplinkai žiemos priežiūrą. Tik subalansuotas priemonių ir medžiagų rinkinys, racionalus priežiūros lygių nustatymas ir jų nuolatinis užtikrinimas „be staigmenų“ leistų pasiekti didžiausią naudą kelių ir takų naudotojams, t.y. visiems mums“, - reziumavo A.Vaitkus.

Alternatyvų tikrai nėra?

Nors daugelis Europos specialistų sutinka, kad techninė druska ir jos pagrindu sukurti mišiniai - vienas efektyviausių ir pigiausių kovos su ledu ir plikledžiu būdų, vis dažniau pasigirsta balsų, bandančių atkreipti dėmesį į tai, kad tokie reagentai gadina ne tik automobilių metalą ir batų padus ar kenkia pastatams, bet ir neigiamai veikia mus supančią aplinką - medžius, gruntinius vandenis, upes ir jų fauną ir t.t. Todėl bandoma ieškoti galimų natrio chlorido (druskos) alternatyvų.

Tarkim, JAV ir Kanadoje keliuose ir gatvėse barstomas labai efektyvus, maža išeiga pasižymintis magnio chloridas. Visgi tai nėra išeitis, nes jis ne tik kainuoja gerokai brangiau už druską, bet ir sukelia dar spartesnę metalų koroziją.

Europoje kilus triukšmui dėl neigiamo druskos ir panašių cheminių medžiagų poveikio, buvo pradėtas riboti jų naudojimas. Tarkim, Berlyne druską galima naudoti tik pačiose pavojingiausiose kelių atkarpose. Taip pat buvo nustatyta, kad smulkus smėlis - irgi ne pats geriausias sprendimas, nes jį galima įkvėpti ir jis netinka antriniam panaudojimui.

Po ilgų eksperimentų Austrija, Suomija, Vokietija ir Švedija kelių priežiūrai nusprendė plačiai naudoti smėlio ir akmens skaldos mišinius. Tai ekologiška, daugkartinio naudojimo priemonė, tačiau ją gali „nunešti“ pravažiuojančios transporto priemonės ar net stipresnis vėjas. Nepaisant to, kadangi priemonę galima naudoti ne vieną kartą, buvo paskaičiuota, jog ji, lyginant su druska, yra ekonomiškesnė.

Ypatingu dėmesiu gamtos apsaugai garsėjantys švedai bando naudoti ir vietos mokslininko Torgeiro Vaa sukurtą metodą. Pats metodas yra efektyvus ir ekologiškas bei užtikrina ilgalaikį rezultatą, tačiau tam būtina speciali, brangiai kainuojanti, technika.

Metodo esmė - smulkus smėlis santykiu 7 su 3 sumaišomas su 90-95 laipsnių karščio vandeniu ir išbarstomas gatvėse. Karštas smėlis įsigeria į ledą ir sukuria grubų paviršių. Vieno purškimo užtenka 3-7 dienoms arba kol ištirpsta sniegas.

Dar viena galima alternatyva - karbamidas. Ši priemonė draugiška aplinkai, todėl dažnai naudojama apledėjusių tiltų valymui, tačiau kainuoja 7 kartus brangiau negu druska. Ir yra per mažai efektyvi didelėse gatvėse ar bendro naudojimo keliuose.

Įdomiai kelių priežiūros klausimą bando spręsti Japonija ir dar maždaug 230 pasaulio šalių, kurios... tik nuvalo sniegą, tačiau nenaudoja jokių specialių priemonių. Tad plikledis Japonijos, šalies, kur draudžiamos ir spygliuotos padangos, kalnuose dalykas įprastas. Beje, sniegą ne tik palei savo namus, bet ir nuo artimiausių šaligatvių gyventojai turi nusikasti patys. Kita vertus, pasak ekologų, savalaikis sniego nukasimas - geriausias ir ekologiškiausias kelių bei gatvių priežiūros būdas. Tai savo pavyzdžiu įrodo Suomija, kurios įstatymai griežtai reglamentuoja druskos naudojimą.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • STATISTIKA: Irane koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 3 452, tai, anot Sveikatos ministerijos, yra 158 aukomis daugiau nei ankstesnę parą; patvirtintų infekcijų šalyje yra 55 743.
  • NELAIMĖ: netoli Rusijos sostinės Maskvos sprogus dujoms sugriuvo daugiaaukštis gyvenamasis namas; yra žuvusiųjų ir sužeistųjų; Rusijoje dėl koronapandemijos gyventojai raginami likti namuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jums neramu dėl savo darbo vietos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  0 +1 C

 0 -2 C

 

+1 C

 +6 +8 C

+10 +11 C

 

+13 +14 C

0-5 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0785 PLN - 4.5765
RUB - 82.8075 CHF - 1.0547
GBP - 0.8785 NOK - 1.2628

Nuorodos