respublika.lt

Žemdirbiams brangs vanduo, o mums - maistas? (90)

2021 spalio 10 14:30:00
Olava STRIKULIENĖ

Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai susirūpino, kad Europos Sąjungos šalių ūkininkai netaupiai naudoja vandenį. Gal todėl, pasižvalgę į Liuksemburgą, ir mūsų politikai Seime ruošiasi svarstyti Vandens įstatymo, Žemės gelmių įstatymo bei Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pataisas, kurios panaikins mūsų ūkininkams iki šiol taikytas mokesčio už vandenį lengvatas.

×
nuotr. 1 nuotr.
Be laistymo Lietuvoje prekinių daržovių neįmanoma užauginti. Redakcijos archyvo nuotr.



„Vanduo yra ribotas išteklius, ir ES žemės ūkio ateitis labai priklauso nuo to, ar ūkininkai jį naudos efektyviai ir tausojančiai", - kalbėjo Audito Rūmų narė Žoel Elvinger (Joelle Elvinger). Tas tiesa. Ypač Šiaurės Afrikoje. Tačiau Lietuvoje, kaip skelbia Statistikos departamentas, per metus vidutiniškai iškrenta 656 mm kritulių. Vien Kaune per metus iškrenta 642 mm kritulių, Klaipėdoje - 622 mm, Vilniuje - 541 mm, Šiauliuose - 505 mm. Lietuvoje nėra vietos, kur dėl vandens stygiaus nebūtų galima verstis žemdirbyste.

Laimei, neauginame ryžių

Tačiau ES Vandens pagrindų direktyvoje reikalaujama, kad šalys laikytųsi principo „teršėjas moka". Mat žemės ūkyje naudojami pesticidai, herbicidai, trąšos prastina vandens telkinių kokybę. Be to, piktinamasi, kad išmokomis remiamas žemės ūkis, auginantis daug vandens reikalaujančias kultūras. Pvz., ryžius. Anot auditorių, tai menkina pastangas taupiai naudoti vandenį.

Tiesa, Lietuva ryžių neaugina, tačiau, anot mokslininkų, norint gauti 1 kg duonos, per visą javų užauginimo ir duonos iškepimo ciklą sunaudojama apie 500 litrų vandens.

Viena karvė per parą sunaudoja 150 litrų. Įskaičiavus ne tik galvijo girdymą, bet ir melžimo įrangos plovimą. Tad per mėnesį viena žalmargė sunaudoja 4500 litrų, arba 1 kub. m vandens.

Buitiniai vartotojai vilniečiai už 1 kub. m vandens moka 1,29-1,32 Eur. Tad jei ūkininkai, auginantys karves, negautų už vandenį jokių lengvatų, per mėnesį vien už vienai karvei sunaudotą vandenį sumokėtų apie 6 Eur. Jau nekalbant apie tuos ūkininkus, kurie verčiasi daržininkyste. Pabrangus vandeniui, pabrangtų ir daržovės, ir pieno produktai. Tačiau, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) 2019 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia vandens reikia energetikai (per metus - 2446,5 mln. kub. m), o žemės ūkis per metus sunaudoja tik 4 mln. kub. m.

Vanduo brangs - karvės dings

Jei Seimas priimtų Vandens įstatymo pataisą, iš vieno paviršinio telkinio per parą nemokamai būtų galima paimti tik 10 kub. m vandens. Pagal dabartinį Žemės gelmių įstatymą, ūkininkai gali nemokamai per parą iš vieno gręžinio sunaudoti iki 100 kub. m vandens. O jei sunaudoja daugiau, tai už papildomą vandenį moka 3 centus už kubą. O kaip būtų, jei Seimas žemės ūkiui būtiną gręžinių vandenį labiau apmokestintų? Mat įstatymo pataisoje siūloma, kad jei ūkininkas per parą sunaudoja mažiau kaip 10 kub. m vandens, apmokestinamas metinis sunaudoto vandens vidurkis.

Vandens mokesčius dar tik ruošiamasi didinti, tačiau ar liks kam didinti? Kaip viešai sakė Žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis, per metus Lietuvoje neliko 6000 ūkininkų ir 8000 karvių. Tad šios iš ganyklų dingusios žalmargės savaime sutaupė šalies vandens išteklius. Ir gelbėjo planetą, nes sumažino į orą išskiriamus CO2 kiekius.

Tačiau ar ne per daug skubama daugiau apmokestinti žemdirbiams vandenį, kai, Seimo Kaimo reikalų komiteto duomenimis, Lietuvoje dar yra apie 30 tūkst. Žemės gelmių registre neįregistruotų vandens gręžinių. Dalis jų neturi šeimininkų. Kadaise priklausė kolūkiams, o dabar tais bešeimininkiais gręžiniais naudojasi apie 2 tūkst. kaimų.

Komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS:

Vandens klausimas mums yra labai aktualus, bet dabar Lietuvoje žmones nustebinti yra sudėtinga. Vyksta totalus žemdirbių žeminimas, pjudymas, gyvename nuolatinėje baimėje dėl rytdienos. Su savo ministru (žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku - aut. past.) nesusišnekame. Todėl Žemės ūkio taryba ūkininkų vardu įteikė raštą Ingridai Šimonytei, kur išvardijome visas mūsų problemas. Kaimo žmogus laikomas kvailelio vietoje.

Kaip čia yra, kad kuo daugiau gauname išmokų, tuo mažiau gyvulių auginame. Kodėl? Todėl, kad ūkininkai ima suprasti, kad gyvenimas jam duotas tik vienas ir jį visą paskirti gyvuliams nėra prasmės. Vandens didesnis apmokestinimas nesudarys mums milijonų. Ūkininkai kasdien galvoja, kaip pamaitinti Lietuvą, Europą, pasaulį. Matome - vos tik sumažėjo derliai Ukrainoje, Rusijoje, maisto kainos pajudėjo į viršūnes. Europoje, Lietuvoje nepristigsime maisto, bet pasaulyje - taip.

Valdžiai reikėtų priimti protingus sprendimus. Sutinkame mokesčius mokėti tvarkingai, bet reikia susėsti ir kalbėti. Ne laužyti, ne gąsdinti baudomis, bet kalbėtis. Ką reikia susimokėti, tą ir susimokėsime, bet turime du aplinkos ministrus - Navicką ir nenavicką Simoną Gentvilą, o žemės ūkio ministro - nė vieno. Vienodą dūdą pučia.

Daug nesąmonių pridaryta ir Lietuvoje. Kretoje pasiskiepijusių yra tiek pat, kiek ir Lietuvoje, bet niekas kvailų pasų niekur neprašo. Žmonės vaikšto laisvai. O Lietuvoje atsidarai spintą - mirė tiek, šaldytuvą atidarai - mirė tiek, dangtį nuo puodo, pastatyto ant viryklės nuėmei - mirė tiek. Mes gyvename nuolatinėje baimėje. Kiek visa tai gali tęstis?

Komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija CIRONKIENĖ:

Daržovių augintojai puikiai supranta, kad bet koks mokesčių padidinimas didina ir jų produkcijos savikainą, o daržoves auginti be laistymo jau neįmanoma. Augintojai supranta, kad reikia vandenį taupyti, įrengti taupias laistymo sistemas, bet tai atsiremia į finansines daržovių augintojų galimybes. Jei vandens kaina didės, daržovių augintojų finansinės galimybės įsirengti vandenį taupančias laistymo sistemas tik mažės.

Daržovių augintojai supranta, kad ES Žaliasis kursas ir karantinas dėl „kovido" parodė, kad sveika mityba irgi yra svarbi žmonių sveikatai. O kokybiškesnės daržovės ir vaisiai yra ne atvežtiniai iš užsienio, bet užauginti vietoje. Produktai, užauginti vietoje, yra šviežesni, nes mažiau laiko užtrunka jų transportavimas.

Pastaruoju metu matome, kad Lietuvoje bulvių plotai mažėja, nes ir trąšos, ir elektros energija brangsta. Visur trūksta ir darbo rankų, juolab žemės ūkyje. Tie žmonės, kurie žemės ūkyje atsakingai dirba, tikrai gauna gerus atlyginimus už savo darbo rezultatus. O darbininkai, kuriuos atsiunčia Užimtumo tarnyba, jie tik išbūna laiką, kada vėl galės užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Statistiškai daržovių plotai Lietuvoje didėja, bet pseudodaržininkų sąskaita. Jie užsiima pseudodaržininkyste, kad gautų išmokas, lengvatas dyzelinui. Tikriesiems daržininkams išmokos nėra išganymas, kai augini prekinį produktą. Būtent prekinės daržininkystės ūkiai daug investuoja į laistymo sistemas, nes be laistymo Lietuvoje prekinių daržovių neužauginsi.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (90)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REFERENDUMAS: Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu.

  • PENSIJA: Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu tęsiamas papildomas pensijų didinimas, kuris pagal 2019 metais prezidento inicijuotą įstatymą, buvo vykdomas 2020 ir 2021 metais.
  • BAUDA: Italijos konkurencijos prievaizdė jau antrą kartą šią savaitę skyrė baudą amerikiečių technologijų milžinėms – šį kartą „Apple“ ir „Google“ – bendrai 20 mln. Eur.
  • APRIBOJIMAS: Penktadienį įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas Konkurencijos tarybos prašymas ir buvusiai bendrovės „NCG Distribution“ vadovei Laurai Gaigalienei apribota teisė 3 metus eiti vadovaujamas pareigas.
  • ESKALACIJA: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį teigė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai.
  • RENOVACIJA: 83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti.
  • ATLYGINIMAS: Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje didėjo 7,8%, iki 1.055,7 Eur, privačiame – 9,9% iki 994 Eur.
  • SKIEPAI: Čilės Visuomenės sveikatos institutas davė leidimą skiepyti Kinijos kompanijos „Sinovac“ pagaminta „CoronaVac“ vakcina nuo koronaviruso vaikus nuo trejų metų amžiaus.
  • ŽUVO: Vienoje Sibiro anglių kasykloje daugiau kaip 50 žmonių žuvo ketvirtadienį per numanomą metano sprogimą ir gaisrą, pranešė vietos pareigūnai.
  • ŠVENTĖ: Penktadienį Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, rengiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro laiko kapsulės įkasimo šventė.
  • RINKIMAI: Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar lankysitės savo miesto, miestelio mugėse, šventiniuose renginiuose, eglės įžiebimo ceremonijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +2 C

-1 +1 C

 

-1 +4 C

0 +1 C

0 +2 C

 

-1 +2 C

0-5 m/s

0-4 m/s

 

0-7 m/s