Žemdirbiams brangs vanduo, o mums - maistas?

Laimei, neauginame ryžių

Tačiau ES Vandens pagrindų direktyvoje reikalaujama, kad šalys laikytųsi principo „teršėjas moka". Mat žemės ūkyje naudojami pesticidai, herbicidai, trąšos prastina vandens telkinių kokybę. Be to, piktinamasi, kad išmokomis remiamas žemės ūkis, auginantis daug vandens reikalaujančias kultūras. Pvz., ryžius. Anot auditorių, tai menkina pastangas taupiai naudoti vandenį.

Tiesa, Lietuva ryžių neaugina, tačiau, anot mokslininkų, norint gauti 1 kg duonos, per visą javų užauginimo ir duonos iškepimo ciklą sunaudojama apie 500 litrų vandens.

Viena karvė per parą sunaudoja 150 litrų. Įskaičiavus ne tik galvijo girdymą, bet ir melžimo įrangos plovimą. Tad per mėnesį viena žalmargė sunaudoja 4500 litrų, arba 1 kub. m vandens.

Buitiniai vartotojai vilniečiai už 1 kub. m vandens moka 1,29-1,32 Eur. Tad jei ūkininkai, auginantys karves, negautų už vandenį jokių lengvatų, per mėnesį vien už vienai karvei sunaudotą vandenį sumokėtų apie 6 Eur. Jau nekalbant apie tuos ūkininkus, kurie verčiasi daržininkyste. Pabrangus vandeniui, pabrangtų ir daržovės, ir pieno produktai. Tačiau, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) 2019 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia vandens reikia energetikai (per metus - 2446,5 mln. kub. m), o žemės ūkis per metus sunaudoja tik 4 mln. kub. m.

Vanduo brangs - karvės dings

Jei Seimas priimtų Vandens įstatymo pataisą, iš vieno paviršinio telkinio per parą nemokamai būtų galima paimti tik 10 kub. m vandens. Pagal dabartinį Žemės gelmių įstatymą, ūkininkai gali nemokamai per parą iš vieno gręžinio sunaudoti iki 100 kub. m vandens. O jei sunaudoja daugiau, tai už papildomą vandenį moka 3 centus už kubą. O kaip būtų, jei Seimas žemės ūkiui būtiną gręžinių vandenį labiau apmokestintų? Mat įstatymo pataisoje siūloma, kad jei ūkininkas per parą sunaudoja mažiau kaip 10 kub. m vandens, apmokestinamas metinis sunaudoto vandens vidurkis.

Vandens mokesčius dar tik ruošiamasi didinti, tačiau ar liks kam didinti? Kaip viešai sakė Žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis, per metus Lietuvoje neliko 6000 ūkininkų ir 8000 karvių. Tad šios iš ganyklų dingusios žalmargės savaime sutaupė šalies vandens išteklius. Ir gelbėjo planetą, nes sumažino į orą išskiriamus CO2 kiekius.

Tačiau ar ne per daug skubama daugiau apmokestinti žemdirbiams vandenį, kai, Seimo Kaimo reikalų komiteto duomenimis, Lietuvoje dar yra apie 30 tūkst. Žemės gelmių registre neįregistruotų vandens gręžinių. Dalis jų neturi šeimininkų. Kadaise priklausė kolūkiams, o dabar tais bešeimininkiais gręžiniais naudojasi apie 2 tūkst. kaimų.

Komentuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS:

Vandens klausimas mums yra labai aktualus, bet dabar Lietuvoje žmones nustebinti yra sudėtinga. Vyksta totalus žemdirbių žeminimas, pjudymas, gyvename nuolatinėje baimėje dėl rytdienos. Su savo ministru (žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku - aut. past.) nesusišnekame. Todėl Žemės ūkio taryba ūkininkų vardu įteikė raštą Ingridai Šimonytei, kur išvardijome visas mūsų problemas. Kaimo žmogus laikomas kvailelio vietoje.

Kaip čia yra, kad kuo daugiau gauname išmokų, tuo mažiau gyvulių auginame. Kodėl? Todėl, kad ūkininkai ima suprasti, kad gyvenimas jam duotas tik vienas ir jį visą paskirti gyvuliams nėra prasmės. Vandens didesnis apmokestinimas nesudarys mums milijonų. Ūkininkai kasdien galvoja, kaip pamaitinti Lietuvą, Europą, pasaulį. Matome - vos tik sumažėjo derliai Ukrainoje, Rusijoje, maisto kainos pajudėjo į viršūnes. Europoje, Lietuvoje nepristigsime maisto, bet pasaulyje - taip.

Valdžiai reikėtų priimti protingus sprendimus. Sutinkame mokesčius mokėti tvarkingai, bet reikia susėsti ir kalbėti. Ne laužyti, ne gąsdinti baudomis, bet kalbėtis. Ką reikia susimokėti, tą ir susimokėsime, bet turime du aplinkos ministrus - Navicką ir nenavicką Simoną Gentvilą, o žemės ūkio ministro - nė vieno. Vienodą dūdą pučia.

Daug nesąmonių pridaryta ir Lietuvoje. Kretoje pasiskiepijusių yra tiek pat, kiek ir Lietuvoje, bet niekas kvailų pasų niekur neprašo. Žmonės vaikšto laisvai. O Lietuvoje atsidarai spintą - mirė tiek, šaldytuvą atidarai - mirė tiek, dangtį nuo puodo, pastatyto ant viryklės nuėmei - mirė tiek. Mes gyvename nuolatinėje baimėje. Kiek visa tai gali tęstis?

Komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija CIRONKIENĖ:

Daržovių augintojai puikiai supranta, kad bet koks mokesčių padidinimas didina ir jų produkcijos savikainą, o daržoves auginti be laistymo jau neįmanoma. Augintojai supranta, kad reikia vandenį taupyti, įrengti taupias laistymo sistemas, bet tai atsiremia į finansines daržovių augintojų galimybes. Jei vandens kaina didės, daržovių augintojų finansinės galimybės įsirengti vandenį taupančias laistymo sistemas tik mažės.

Daržovių augintojai supranta, kad ES Žaliasis kursas ir karantinas dėl „kovido" parodė, kad sveika mityba irgi yra svarbi žmonių sveikatai. O kokybiškesnės daržovės ir vaisiai yra ne atvežtiniai iš užsienio, bet užauginti vietoje. Produktai, užauginti vietoje, yra šviežesni, nes mažiau laiko užtrunka jų transportavimas.

Pastaruoju metu matome, kad Lietuvoje bulvių plotai mažėja, nes ir trąšos, ir elektros energija brangsta. Visur trūksta ir darbo rankų, juolab žemės ūkyje. Tie žmonės, kurie žemės ūkyje atsakingai dirba, tikrai gauna gerus atlyginimus už savo darbo rezultatus. O darbininkai, kuriuos atsiunčia Užimtumo tarnyba, jie tik išbūna laiką, kada vėl galės užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Statistiškai daržovių plotai Lietuvoje didėja, bet pseudodaržininkų sąskaita. Jie užsiima pseudodaržininkyste, kad gautų išmokas, lengvatas dyzelinui. Tikriesiems daržininkams išmokos nėra išganymas, kai augini prekinį produktą. Būtent prekinės daržininkystės ūkiai daug investuoja į laistymo sistemas, nes be laistymo Lietuvoje prekinių daržovių neužauginsi.