Beveik tris savaites trunkantis karantinas pakeitė visų gyvenimus. Daugelis darbų nutrūko arba dirbami neįprastomis sąlygomis. Niekas nepasikeitė tik žemdirbiams. Žemės darbų atidėti negali. Galvodami, kaip apsaugoti save, savo šeimą, jie nepamiršta stovinčių akistatoje su klastinguoju virusu.
Reguliavimas išstūmė savivaldą„Kaimo žmonės turi tvirtą dvasią. Visais laikais kaimas gelbėjo Lietuvą, tad ir dabar žemdirbiai į pagalbos prašymą atsiliepė vieni pirmųjų. Jaučiamas nemenkas solidarumas. Vyksta pavienės akcijos, kiti aukoja konkrečioms ligoninėms, bet dauguma perveda pinigus pagalbą organizuojantiems fondams. Kai kurių rajonų žemdirbiai siuva kaukes ir jas dovanoja rizikos grupės žmonėms. Šit Panevėžio r. ūkininkų sąjungos skyrius vienoje įmonėje užsakė kelis šimtus veido kaukių ir jas išdalijo ūkininkams“, - kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Ūkininkai svarsto, kaip reikėtų padėti vieni kitiems, jei liga ištiktų juos. Kas perimtų ūkio vadžias? Anot A.Svitojaus, kaip ir visais laikais žmonės labiausiai pasitiki giminėmis, kaimynais, bendruomenės nariais. Bet gali prireikti ir materialios paramos. Kas ją suteiktų? „Mes turime grįžti prie minties ūkininkams patiems kurti ir valdyti rizikos fondus, kad turėtume iš kur pasiimti, ištikus krizinei situacijai. Pas mus tokios iniciatyvos kol kas nebuvo skatinamos. Iki šiol buvo bandoma valdyti centralizuotai, ministerijos labai nenori paleisti iš savo rankų savivaldos. Biurokratinės sistemos iki šiol galvoja, kad reguliavimas priklauso tik joms. Valstybei atsidūrus kritinėje būklėje, jos pačios tampa neįgalios, o savivalda nėra pasiruošusi savarankiškai tvarkytis“, - galvoja Žemės ūkio rūmų atstovas.
Jo manymu, nenormalu, kad ūkininkas per paramos fondus gavęs traktorių, priekabas negali ta technika kitam ūkininkui padėti. Jei atvažiavusi agentūra nustatys, kad tu su savo technika pas kitą ūkininką šienauji, gali iš tavęs atimti traktorių. „Valdžia nepasitiki žmonėmis, štai kas yra blogiausia“, - nerimauja A.Svitojus.
Šakiečiai remia savusKad ūkininkai moka susitelkti be vadovavimo „iš aukščiau“ ir pasirūpinti arčiausiai esančiais, parodė Šakių r. sav. ūkininkai. Kraštiečius sutelkė ūkininkas Mindaugas Martinaitis. Savo feisbuko paskyroje jis paskelbė atidarąs sąskaitą ir pakvietė ūkininkus, draugus, pažįstamus prisidėti prie pagalbos akcijos savo krašto medikams.
„Grupelė ūkininkų svarstėme, kuo galime prisidėti šioje situacijoje ir nusprendėme ne pervesti pinigus į jau atidarytus visuomeninius ar ligoninių fondus, o už suaukotus pinigus greičiau ir nepermokant nupirkti apsauginių priemonių mūsų rajono sveikatos apsaugos įstaigoms, policijai. Pinigus aukojo ne tik ūkininkai, prisidėjo kiti šakiečiai. Kas kiek galėjo, tiek prisidėjo. Nustebino toks palaikymas“, - džiaugėsi šakietis. Į ūkininkų sąskaitą per trumpą laiką suplaukė virš 8 tūkst. eurų. Akcijos organizatorius dėkingas Voniškių žemės ūkio bendrovei, padovanojusiai nemažą kiekį vienkartinių kombinezonų.
„Išdalinom 500 antbačių, 165 siūtas medžiagines kaukes, 80 vienkartinių kombinezonų, 28 litrus dezinfekcinio skysčio. Šių priemonių gavo Šakių greitosios pagalbos stotis, Šakių ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, policijos komisariatas, Visuomenės sveikatos biuras. 12 litrų dezinfekcinio skysčio padalijome laidojimo namams ir pasieniečiams“, - informavo aukotojus akcijos organizatorius M.Martinaitis. Didžiausias pirkinys, už 4 tūkst. eurų įsigytos medicininės pirštinės, respiratoriai, greitieji koronaviruso nustatymo testai, dezinfekavimo skystis dar keliauja iš Kinijos.
Vienas - ne karys
Anot paramos akciją Šakiuose organizavusio ūkininko M.Martinaičio, gali nutikti ir taip, kad liga gali atkeliauti ir į ūkius, patiems ūkininkams gali tekti izoliuotis, gydytis. Ir tai būtų didelis iššūkis kai kuriems. „Stambesni ūkiai lengviau suvaldytų situaciją, bet mažesniam ar smulkesniam ūkiui būtų problema. Tiesą sakant, dar nesame aptarę, bet tikiu, kad nelaimėje vieni kitų nepaliktume. Mes dirbame kartu su broliu, pirminiams darbams viskas supirkta, sudėta, o vėliau, jei sveikata leistų, situaciją valdyti įmanoma per nuotolį“, - svarstė nelaukiamą, bet galimą, situaciją ūkininkas. Anot M.Martinaičio, juokauti su šiuo virusu negalima. Pažįstąs keletą ūkininkų, kurie buvo išvažiavę už Lietuvos, bet sugrįžę izoliavosi.
Išeis į naudą
„Vis dėlto didžiausia žemdirbių pagalba šioje situacijoje - pasirūpinti, kad žmonės turėtų ką valgyti po pandemijos“, - teigia Žemės ūkio rūmų vadovas A.Svitojus. Nors žemdirbiai guodžiasi, kad dirbant laukuose mažesnė tikimybė užsikrėsti, bet jie dirba ne tik laukuose. „Kalbant su kitų valstybių žemdirbių atstovybėmis, visi sako tą patį - kuo mažiau kontaktų. Jei į ūkį atvažiuoja pienovežis paimti pieną, vairuotojas negali susitikti su ūkininku. Ūkininkams tai turi būti paaiškinta. Šimtai tūkstančių mūsų ūkininkų nežino, kaip elgtis. Jie negauna konkrečios informacijos“, - nerimauja žemdirbių atstovas.
Anot A.Svitojaus, ūkininkų turgeliuose pirkėjų mažiau, bet žmonės vienu metu perka daugiau. Žemdirbiai įvaldo elektroninę prekybą, kuri pirkėjams taip pat priimtina. Jie užsisako daržovių į namus ne po kilogramą, o didesnius kiekius. Pandemijos krizė žemdirbiams bus gera mokykla pertvarkant savo veiklą.