3 nuotr.Vietoj to, kad suktų galvas, kaip pagaliau pažaboti infliaciją, Vyriausybės vyrai ir moterys diskutuoja, ar, išsiskyrus porai ir vienam iš buvusių sutuoktinių paėmus globoti augintinį, įteisinti kito sutuoktinio pasimatymus su gyvūnu. Beje, šis siūlymas tarp Teisingumo, Žemės ūkio ministerijų ir kitų institucijų derinamas jau maždaug pusmetį.
Atrodo, sveikas protas vis tik nugalės, nes Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Vyriausybei siūlo pritarti Vyriausybės Peticijų komisijos išvadai netenkinti piliečio D.Š. peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su pasimatymo su gyvūnu augintiniu tvarka, kai tarp bendraturčių vyksta civilinis ginčas, tobulinimo.
„Pareiškėjo pozicija - šiuo metu tarp augintinio (šuns) bendraturčių vyksta civilinis ginčas ir vienas iš bendraturčių laiko augintinį pas save, o kitam neleidžia su juo matytis. Pareiškėjas siūlo nustatyti taisykles, kad tokiu atveju būtų paskirtas laikinasis administratorius (prieglauda, savanoriai globėjai) arba sudarytos vienodos sąlygos (reglamentuota pasimatymo tvarka) matytis su augintiniu abiem bendraturčiams. Taip su augintiniu nebūtų prarandamas ryšys ir abu bendraturčiai turėtų vienodas teises į gyvūną, kol teismas nenuspręs kitaip", - rašoma ŽŪM parengtoje Vyriausybės nutarimo pažymoje.
Ministerijos pozicija - siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, teisės aktuose jau dabar nustatyti universalūs reikalavimai visiems gyvūnų savininkams ir laikytojams.
„Nėra poreikio ir objektyvių galimybių teisės aktuose nustatyti asmenų matymosi su gyvūnais tvarkos, nes nebūtų galimybės užtikrinti tokių taisyklių universalaus tinkamumo konkretiems atvejams ir jų kontrolės. Be to, universaliomis teisės aktų nuostatomis, prieš tai neįvertinus visų faktinių ir teisinių pagrindų konkrečioje situacijoje, kaip tai būtų padaroma teismo būdu, sprendžiant nuosavybės teisių klausimus, nebūtų galimybės užtikrinti teisingumo abiem ginčo šalims. Pareiškėjo siūlymas paimti gyvūną iš laikymo vietos ir įkurdinti naujoje gyvūnui nežinomoje vietoje ir naujoje aplinkoje sukeltų gyvūnui nesaugumo jausmą ir turėtų neigiamų pasekmių gyvūno psichikai", - dėsto ŽŪM.
Tai, kuo užsiiminėja Vyriausybė, stebina net Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį, buvusį aplinkos viceministrą Liną Jonauską, kurio iniciatyva pernykščiai metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Anot jo, gyvūnus reikia mylėti, bet šiuo atveju tikrai perlenkiama lazda, nes augintiniai jau prilyginami žmonėms.
„Nors mano iniciatyva pernykščiai metai buvo paskelbti Gyvūnų gerovės metais, proveržio, kurio šioje srityje tikėjomės, nebuvo. Reikia svarstyti ne apie pasimatymus, o apie rimtus gyvūnų gerovės aspektus. Nes problemų yra aibė. Netgi laisvai pardavinėjami antkakliai, sukeliantys elektrošoką, iki šiol sėkmingai klesti gyvūnų daugintojai, o dabar svarstoma apie pasimatymus, netgi kažkokių administratorių priskyrimą. Šiandien yra tikrai svarbesnių prioritetų", - akcentavo L.Jonauskas.
Tarp politikų sklando ir idėja (tik L.Jonauskas nežino, ar ji jau registruota) uždrausti šunis laikyti pririštus grandine.
„Pirmiausiai reikia diskusijos, o ne projektus registruoti. Aišku, daug kas gali pasakyti, kad kaime juk nelaikysi palaidų šunų, ypač jei jie agresyvesni ir gali užpulti praeivius. Tačiau yra atvejų, kai šunys laikomi pririšti net ir esant minus 20 laipsnių temperatūrai, nemaitinami. Šiuo aspektu Lietuva atsilieka nuo ES. Tačiau pirmiausiai reikia ne įteisinti draudimus, o diskutuoti, koks sprendimas būtų geriausias. Nes tikrai daug kam gali kilti klausimas, ką daryti su šunimi, jei negalima pririšti „prie lenciūgo". Bet juk tam yra voljerai. Aišku, ne visi iškart galės voljerais pasirūpinti, bet tam galima įteisinti pereinamąjį laikotarpį.
Problemų yra aibė, o tai, ką svarsto Vyriausybė, mažų mažiausiai kelia nuostabą", - reziumavo L.Jonauskas.
„Vakaro žinių“ trigrašis
Vyriausybės svarstoma peticija kvepia diskriminacija. Jei šuniui būtų suteikta teisė į pasimatymą su buvusiu šeimininku, kodėl tokia pat teisė nesvarstoma, pavyzdžiui, kačių ar iguanų atžvilgiu? Be to, jei jau rimtu tonu svarstomos tokios temos, kaip pasimatymai su gyvūnais, ar neįsiplieks diskusijos ir, pavyzdžiui, dėl gyvūnų įsivaikinimo? Tarkime, auginu katę ir ji tampa mano įdukra. Ar ji gautų vaiko pinigus? Ar man, kaip įtėviui, priklausytų laikinas nedarbingumas prižiūrėti įdukrai, kai ji suserga? O gal ir moksleivio krepšelio lėšos katei būtų skiriamos?
