„Noriu akcentuoti, kad tai, kas buvo pasirašyta dabar, ir sutartys, kurios buvo pasirašytos, jos yra įgyvendinamos, to, kas įstatymiškai nėra patvirtinta, natūralu, kad įgyvendinti nėra pagrindo“, – po kolektyvinės sutarties pasirašymo kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Ministras pirmininkas džiaugėsi, kad sutarimas buvo pasiektas, ir švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kils.

„Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas, ir praktiškai visi lūkesčiai yra atliepti. Ypatingai džiugu pasakyti, kad ikimokyklinio ugdymo specialistų laukia per keletą etapų, praktiškai iki 30 proc. atlyginimų padidinimas ir suvienodinimas su mokytojų atlyginimais, taip pat didės mokytojų atlyginimas 10 proc., dėstytojų atlyginimai (...), švietimo pagalbai taip pat numatytos ir skirtos lėšos“, – kolektyvinėje sutartyje numatytus punktus vardino S. Skvernelis.

Pasirašant sutartį dalyvavo premjeras S. Skvernelis, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir švietimo profesinių sąjungų atstovai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas po kolektyvinės sutarties pasirašymo džiaugėsi, kad pagaliau pažadai virto tikrais įsipareigojimais, tačiau pripažino, jog mokytojams trūksta stabilios ilgalaikės programos, kurios bus siekiama.

„Svarbiausia, kad yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, t. y., kad pažadai virto tikrais įsipareigojimais. Ir jau, matyt, Vyriausybė patvirtinusi pažadais ir po valandos vyksiančiame Vyriausybės posėdyje viskas atsidurs projekte. (...) Kaip ministras sakė, pagrindinis dalykas, ko trūksta šiandienai, t. y. stabilumo, ir kad mokytojai visi realiai žinotų, kad nereikėtų jiems kiekvienais metais prieš biudžeto formavimą vėl planuoti akcijas ir panašiai. Turėtų būti įtvirtinta ilgalaikė programa ir, manau, šitą mes pasieksime“, – kalbėjo E. Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius, pasirašęs kolektyvinę sutartį, spaudos konferencijoje akcentavo, kad svarbiausia yra stabilumas mokymo sistemoje, o ši sutartis padės to pasiekti.

„Abejonių jau jokių nėra, kad tie sprendimai bus patvirtinti Vyriausybėje ir perduoti Seimui. Tai yra labai svarbu, nes, mano nuomone, mokyklose mokytojams, mokyklų vadovams tai yra laukiama žinia, nes be galo svarbu, kad būtų gera nuotaika, kad būtų gera atmosfera mokyklose ir kad būtų užtikrintas stabilumas toje sistemoje, tie patys pokyčiai bus vykdomi žymiai greičiau, jeigu bus ramu dėl kitų metų“, – teigė A. Monkevičius.

ELTA primena, kad pastarąjį penktadienį ir šį pirmadienį į posėdžius susirinko Kolektyvinio darbo ginčo komisija, nagrinėjanti 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką.

Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Komisiją sudarė profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.