Seimas 2020-uosius paskelbė iškilaus XVIII amžiaus išminčiaus, kultūros atstovo Elijo ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) ir Lietuvos žydų metais. Ši sukaktis taip pat įrašyta į 2020–2021 metų UNESCO minimų sukakčių sąrašą.
1 nuotr.
Minėdama 300-ąsias (1720–1797) Vilniaus Gaono metines, Vyriausybė patvirtino šios svarbios sukakties minėjimo 2020 metais planą, kuriame numatyta net keliasdešimt kultūros ir istorijos įamžinimo priemonių.
„Esu tikras, kad Vyriausybės patvirtintas priemonių planas suteiks mums unikalių galimybių giliau susipažinti su visame pasaulyje žymaus mąstytojo Vilniaus Gaono veikla, plačiau suvokti jo indėlį į litvakiškosios judaizmo tradicijos tęstinumą ir stiprinimą. Šie milžiniški išminties klodai nepaprastai svarbūs tiek mūsų valstybės istorijai, tiek modernios Lietuvos kūrimo darbams. Kviečiu neabejingus daugiakultūriam paveldui aktyviai dalyvauti visus šiuos metus vyksiančiuose Vilniaus Gaonui ir Lietuvos žydų istorijai skirtuose renginiuose“, – ragina Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.
Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai – tai žingsnis ilgame bendradarbiavimo kelyje, kuriuo siekiama ne tik sugrąžinti į Lietuvos istorijos politikos lauką litvakiškosios istorijos dėmenį, bet ir užmegzti tęstinį dialogą tarp viso pasaulio litvakų bendruomenių, pakviesti jas aplankyti savo protėvių ir pasaulinio garso kultūros gimties vietas ir pažinti moderną Lietuvą, pažymima Vyriausybės pranešime.
2020 metais numatyta surengti tarptautines mokslines konferencijas „XVIII–XX a. Lietuvos žydų raštija ir intelektualumas“ ir „Litvakų kultūros ir meno lobiai: naujausi tyrimai“, taip pat stacionarią ir virtualią parodas, skirtas Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
Ketinama tartis dėl Marko Šagalo paveikslo „Baltasis nukryžiavimas“ eksponavimo Lietuvoje, numatoma surengti dailininko Samuelio Bako darbų parodą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, taip pat vieno žymiausių XX a. modernistų, Brazilijos menininko Lazario Segalo, kilusio iš Vilniaus, darbų parodą.
Planuojama Jašai Heifecui, Jozefui Achronui, Džordžui Geršvinui skirti fortepijoninės ir kamerinės muzikos koncertą, taip pat vyks koncertas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo 75-osioms gimimo metinėms paminėti.
Numatoma išleisti knygą „Holokausto istorija Lietuvoje“, kurioje bus apibendrintas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti 20 metų darbas.
