1 nuotr.Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad valstybinio komercinio banko steigimas gali būti rizikingas, o sprendimų spręsti problemas galima rasti kitokių.
„Turime pasverti tai, kad Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai yra žinoma, kuo tai baigėsi, tai tikrai rizikos yra didelės. Jei būtų nutarta tiesiog steigti, įkurti naują valstybinį banką, tai pareikalautų tikrai labai milžiniškų sumų.
Antra, kaip ilgai toks bankas galėtų tvariai veikti. Tai labai svarbu, nes valstybės pagalba šiuo atveju būtų negalima ir jis turėtų veikti rinkos sąlygomis, atitikti visas esmines taisykles, būti prižiūrimas Lietuvos banko. Kitų šalių patirtis rodo, kad dažnai tokie bankai ima per daug rizikuoti ir juos reikia gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais. Tų klaustukų yra tikrai daug“, – sakė finansų ministras.
Anot V. Šapokos, valstybinio komercinio banko steigimas būtų rizikingas žingsnis.
„Reikia visų pirma įsivertinti, kuriose srityse tos konkurencijos galimai trūksta, ar tai mokėjimo, ar pinigų išgryninimo, ar prieinamumo. Manau, kad galima rasti ir kitų sprendimų, apsieinant be tokio rizikingo žingsnio“, – teigė jis.
Mintis, kad „Lietuvos paštas“ galėtų teikti bankines paslaugas, ministro teigimu, turėtų būti įvertinta paties „Lietuvos pašto“.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.
Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.
V. Vasiliauskas: Lietuvos patirtis su valstybiniais bankais yra nekokia
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad Lietuvos patirtis su valstybiniais bankais yra „nekokia“, tačiau tokio banko steigimas galėtų būti įmanomas.
„Viskas yra įmanoma. Pirmiausia tai yra vykdomosios valdžios prerogatyva, bet kiekviena iniciatyva turėtų būti pagrįsta kaštų naudos analize. Šiai dienai turime koncentruotą bankų sektorių. Be jokios abejonės, bet kurio naujo žaidėjo atsiradimas būtų sveikintinas. Bet sakau, kaštų naudos analizė yra pirmas dalykas“, – Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, universaliam bankui su klasikine bankine licencija įsteigti reikia bent 5 mln. eurų, specializuotam bankui – 1 mln. eurų.
„Puikiai suprantame, kad vien tik įstatinis kapitalas nieko nereiškia. Kad atsirastų normali konkurencija, jam reikia būti reikšmingam rinkos žaidėjui. Kalbant apie mūsų patirtį su valstybiniais bankais, tai ji nekokia. Naujausias pavyzdys – „Lietuvos paštas“. Vieną dieną atsibundi ir mokėjimo įstaigos licenciją turintis subjektas nebeturi valdybos, iš kurios pusė yra nepriklausomi nariai. Dėl korporatyvinės kultūros Lietuvoje turiu didelių abejonių“, – sakė jis.
Ar bankas būtų valstybinis, ar privatus, priežiūros mechanizmui tai niekaip nedarytų įtakos, sako Lietuvos banko pirmininkas. Jo teigimu, vienodi priežiūros standartai taikomi visiems.
„Konkurencinė situacija (bankų sektoriuje. – ELTA), reikia pripažinti, yra kelianti daug klausimų, todėl praeityje tie barjerai, kurie buvo daromi naujiems rinkos dalyviams, prieštaravo strategijai, kuri buvo nuspręsta ne tik Lietuvos banko, bet ir vykdomosios valdžios institucijų“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Ar pigtų bankinės paslaugos, įsteigus valstybinį banką, priklausytų nuo banko užimamos rinkos dalies.
„Priklauso nuo apimčių, kokią rinkos dalį turi ir ar į tave esami rinkos žaidėjai kreipia dėmesį“, – sakė V. Vasiliauskas.
Pasak jo, tam, kad bankas veiktų be rizikų, akcininkas turi būti nuolat pasiruošęs finansuoti galimai patirtus nuostolius.
„Jeigu bankas normaliai kapitalizuotas, akcininkas nuostolingos veiklos atveju pasiruošęs pastoviai įmesti pinigus, tai kokia rizika? Bankas turėtų laikytis visų priežiūros reikalavimų“, – teigė V. Vasiliauskas.
