1 nuotr.Pirmajame šiais metais NATO valstybių kariuomenių vadų susitikime dalyvaujantis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad nors Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra svarbus, Aljanso gynybos planuose numatoma didesnių pajėgų pagalbą Rytų flangui.
„Turime planus, kurie aiškiai numato Euroatlantinės erdvės gynybą. Atėjome iki tokio etapo, kad kalbame, kaip užtikrinsime valdymą ir vadovavimą“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
„Galime pasitikėti, kad planai bus laiku patvirtinti. Mūsų regione numatoma ir vokiečių brigada, ir didesnės formuotės (dariniai – ELTA). Ne tik sausumos daliniai, tačiau ir oro bei jūrų gynybos. Brigada yra labai svarbu, bet kalba eina apie didesnius pajėgumus“, – pridūrė jis.
Pasak kariuomenės vado, ilgą laiką NATO pajėgumai buvo telkiami tarptautinėms misijoms, tad dabar reikia atstatyti turimus karinius resursus.
V. Rupšio nuomone, Rusiją ir anksčiau kėlė grėsmę Lietuvai, o kiek ji pavojinga priklausys nuo Ukrainos sėkmės šiuo metu vykstančiame kare.
„Duotuoju momentu karo grėsmės (Lietuvai – ELTA) – nėra, bet jeigu mes nepasirengsime, tai visko gali būti“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
