Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė šalyje veikiančius pagalbos įrankius kovoje prieš seksualinį smurtą – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (ĮKNR) ir Nusikalstamų veikų žinybinio registro (NVŽR) žemėlapį. Šie registrai pristatyti dėl dešimt kartų išaugusio prašymų skaičiaus.
„Susidomėjimas būtent šiais registrais yra išaugęs. ĮKNR įrankis yra veikiantis, (...) asmenys, kurie įtariami arba apkaltinti padarę nusikalstamas veikas, susijusias su seksualinio pobūdžio dalykais, jų yra apie 2,6 tūkst.“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Po skaudžių rezonansinių įvykių susijusių su vaikų seksualiniu išnaudojimu atsirado ne viena iniciatyva ir diskusija, kad būtina kurti registrus seksualinių nusikaltėlių atžvilgiu. Tačiau Informatikos ir ryšių departamentas (IRD) jau turi du gerai išvystytus registrus“, – tęsė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, šių metų lapkritį buvo registruoja apie 1,8 tūkst. prašymų, suteikti informaciją iš minėtų registrų. Pernai lapkritį tokių užklausų buvo tik 319. Ministrė pabrėžia – lyginant visų metų duomenis, prašymų skaičius yra išaugęs dešimteriopai.
„Vien lapkritį užklausus šios informacijos, 8 atvejais buvo gauta informacija, jog asmeniui yra taikomi apribojimai. Reiškia, šis mechanizmas suveikė ir leido apsaugoti vaikus nuo asmenų, kurie neturėtų būti su jais“, – aiškino ministrė.
Pasak VRM, naudojantis šiais registrais galima įvairiais pjūviais analizuoti kriminogeninę situaciją, planuoti atitinkamus prevencinius veiksmus savivaldybėse ir patikrinti asmenis prieš priimant juos į ugdymo įstaigas.
ĮKNR registre tvarkomi duomenys apie įtariamus, kaltinamus ir nuteistus fizinius bei juridinius asmenis baudžiamosiose bylose. Šie registro duomenys naudojami nusikalstamų veikų prevencijai, ikiteisminiuose tyrimuose. Tuo metu NVŽR registre kaupiami duomenys apie užregistruotas nusikalstamas veikas ir jų tyrimo rezultatus. Registro žemėlapyje galima pasitikrinti gyvenamosios vietos kriminogeninę situaciją, įvykdytų nusikaltimų pobūdį.
„Mūsų valstybė turi įrankius, juos tobulina. Labai svarbu, kad visos institucijos dirbančios su vaikais, kurios privalo naudotis šiais įrankiais, tą ir padarytų“, – sakė A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad diskusijos dėl to, kokiomis priemonėmis reikėtų efektyviai užkardyti seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Seime tęsiasi kurį laiką. Šių metų gegužę LVŽS frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė bei Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašunienė siūlė sukurti seksualinių nusikaltėlių registrą ir tokių nusikaltimų rizikos žemėlapį.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė šių metų liepą sakė pritarianti tam, kad Lietuvoje atsirastų seksualinių nusikaltėlių registras. Tačiau, jos teigimu, prokuratūra dvejoja, ar toks registras turėtų būti prieinamas viešai.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo su vaikais dirbantiems asmenims sukurti privalomą QR kodą, kuriame būtų nurodoma, ar asmuo yra teistas už sunkius ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.