Miškuose uogų šįmet tenka ir su žiburiu paieškoti, taigi miško gėrybių supirkimo įmonės tikisi, kad bent geras grybų derlius neleis skaičiuoti nuostolių. Beje, mažėja ne tik uogų, bet ir pačių uogautojų. „Vakaro žinios“ domėjosi, kodėl.

Voveraičių - vidutiniškai

„Grybų jau šiek tiek atsirado, voveraičių kol kas yra vidutiniškai miškuose. O su uogomis situacija nekokia, jų tikrai labai nedaug. Uogienojus paveikė ir šalnos, paskui karščiai, taigi nenuostabu, kad ir mėlynių, žemuogių labai nedaug, - pasakojo Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius. - Žemuogių derlius šiais metais, galima sakyti, nulinis, viena kita saujelė, ir viskas. Esu mėgėjas pavaikščioti po miškus, neseniai braidžiojau po žemuogynus, tai stiklinaitę uogų prisirinkti įmanoma.“

Pasak jo, su mėlynėmis prognozuojama tokia pat situacija, kaip ir su žemuogėmis.

Miško gėrybių supirkimo kainos jau pradėjo kristi, už litrą voveraičių siūloma 10-11 litų, mėlynių supirkimo kainos nėra nusistovėjusios, nes tik pati šių uogų pradžia.

Dabartiniu metu vidutinė supirkimo įmonė per dieną superka apie dvi tonas grybų. Tai nėra didelis kiekis, palyginti su 2009-2010 metais, kai miškas negailėjo didelio derliaus.

V.Varanavičiaus teigimu, dalis supirkimo įmonių šįmet, palyginti su pernai, patyrė nemažai nuostolių. „Grybautojų, uogautojų mažėja, manau, tokia tendencija bus ir ateityje. Už labai nedidelius pinigus žmonės nebeis į mišką. Nuolatiniai grybautojai arba jau nebegali grybauti, nes amžius neleidžia, arba jau išėjo anapilin. Kaimai juk ištuštėjo, o kas juose liko, žinote, jei ir eina į girią grybų, uogų, tai dėl to, kad jų organizmas reikalauja kokio nors gėrimo“, - kalbėjo V.Varanavičius.

Vis dėlto vaikai, pasak pašnekovo, nesibodi darbo, ir uogų, grybų sezonu stengiasi užsidirbti.

Prie mažėjančio uogautojų, grybautojų skaičiaus, V.Varanavičiaus nuomone, turės prisitaikyti pati rinka. „Jeigu, pavyzdžiui, litro uogų nerinks už 5 litus, rinks už 10 litų. Kitaip nebus. Uogavimas, grybavimas yra nelengvas darbas“, - tvirtino jis.

Į supirktuves nevengia ateiti ir tokių uogautojų, kurie uogas surinkę bet kaip, negerbdami gamtos.

„Mes visada reikalaujame kokybės, kad nebūtų lapų, spyglių, kad atsakingai būtų elgiamasi, - sakė V.Varanavičius. - Aišku, kad ir kaip būtų, visada atsiras tokių, kurie ir šukuoja uogienojus ir t.t., visų jų nesužiūrėsi, laimei, tokių žmonių nedaug yra.“

Mes suvartojame nedaug

Lietuviai grybų nedaug suvartoja, taigi jų nemažai keliauja į Vokietiją, mat ši šalis - didžiausia šviežių voveraičių supirkėja. O italai yra baravykų valgytojai, jie šiais grybais picas gardina.

Paklaustas, kokių grybų visais laikais daugiausia parduodama užsieniui, V.Varanavičius tikino, kad vienareikšmiškai voveraičių.

„Grybai mums juk ne būtiniausias patiekalas, todėl lietuviai daug jų ir neperka, ir nevalgo. Man tenka bendrauti su vokiečiais, tai, jų nuomone, grybų kaina turi būti prieinama kiekvienam vartotojui“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, pastebima, kad vis didesni grybų valgytojai darosi lenkai, nenuostabu, kai lenkų yra apie 40 mln.

„Ukrainiečiai šiemet uogų turi pakankamai, baltarusiai skundžiasi, kad uogų neturi, gal kitais metais bus geriau visiems“, - vylėsi ponas Virginijus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“