Geriausiu išrinktas projektas „Strassen-Platz“. Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, pavyko rasti projektą-idėją, prie kurio verta padirbėti taisant trūkumus, o tada - įgyvendinti.

Tačiau gyventojai viešojoje erdvėje ėmė piktintis, jog eilinį kartą Vilniaus istorinėje vietoje siūlomas „trinkelizacijos“ sprendimas, pamirštant kultūros paveldą ir vietos istoriją. O savivaldybė tikina, kad tai - profesionalus, logiškas ir nuosaikiai filosofiškas darbas, kuriame suvokti pagrindiniai šios erdvės kriterijai - istorija, pėstieji, želdynai ir universalumas.

Tiesa, M.Pakalnis suskubo nuraminti gyventojus, esą toks projektas, koks buvo išrinktas, įgyvendintas nebus. Jam antrino ir miesto meras Remigijus Šimašius. „Komisija išrinko perspektyviausią idėją, su kuria galima dirbti toliau - šiuo atveju skubėti nėra kur, prioritetas - kokybei. Tikslas - kad Vokiečių gatvė būtų žalia, patogi darniam judėjimui, gerbtų, saugotų ir pabrėžtų istoriškumą, žmonės joje jaustųsi jaukiai, o jos atnaujinimui būtų rasti geriausi architektūriniai sprendimai. Šie miesto lūkesčiai projektuotojams turės būti įgyvendinti. Su kokybe šioje vietoje kompromisų nebus“, - tikino Vilniaus meras R.Šimašius.

Trijų geriausių darbų kūrėjams bus įteiktos premijos: I vietos laimėtojui skiriama 9000 Eur, II - 7000 Eur, III - 4000 Eur. Ar projektus parengę architektai galės įgyvendinti savo idėjas, lieka neaišku. Nes dabar skelbiama, kad komisija visiems trims projektams suformulavo išsamias pastabas. Savivaldybė skelbia, esą projektai „gali būti įgyvendinami susiklosčius tam tikroms procedūrinėms aplinkybėms“. Pasirodo, kol kas pateiktos tik idėjos. Projektais jos virs po diskusijų su ekspertais ir bendruomenėmis.

- Ar savivaldybė dažnai kreipiasi į visuomeninę miesto planavimo komisiją, rengiant konkursus ar derinant projektus? - „Vakaro žinios“ paklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininko Gintauto TIŠKAUS.

- Nė karto. Komisijos pirmininku esu 5-erius metus. Mes rodėme iniciatyvą, rašėme raštus. Paprastai reakcijos - beveik jokios. Komisija ir yra įkurta tam, kad būtų galima pasitarti su visuomene. Vilniaus miesto taryba, tokią komisiją turėdama, į ją nė karto nesikreipė jokio patarimo.

- Trinkelių masė atitinka rekonstrukcijos idėją?

- Konkursas buvo gera proga atskleisti šią istorinę vietą. Esminiai akcentai turėjo būti vietos dvasios ir istorijos atspindėjimas. O apželdinimas - antrinė dalis. Dabar savivaldybė jau sako, kad tiek daug trinkelių nebus, kaip yra pateikta. Esą, bus daugiau žalios erdvės. Bet kaip galima skirti laimėtoją, jeigu mūsų netenkina tai, ką jis siūlo?

Rekonstrukcijos projektai jau rengti ne kartą. Dabar pristatyti projektai man panašūs į tuos, kurie buvo siūlyti 2018 m. Tai leidžia daryti išvadą, kad konkurso sąlygos nebuvo tiksliai suformuluotos. Kultūros paveldo vertinimas buvo paliktas kiekvienam projekto rengėjo apsisprendimui. Turbūt dalyvavo ir užsienio kompanijos. Olandui, prancūzui ar kitos tautos atstovui turėtų būti gana sunku siūlyti sprendimus tokios jautrios teritorijos tvarkymui.

Daug specialistų kritikavo, kad kultūros paveldo dalies išsaugojimo konkurso sąlygose beveik nėra numatyta. Skaitant savivaldybės patikinimus, kad rezultatas nebus toks, koks pateiktas vizualizacijose, man kyla klausimų. Kodėl tuomet reikia skelbti nugalėtojus? Būtų buvę protingiau patikslinti projektavimo sąlygas ir skelbti antrą konkurso turą, kuriame dalyvautų tie atrinkti trys pasiūlymai. Dabar išeina, kad laimėjo projektas, kuris nebus įgyvendintas. Taip devalvuojama architektūrinio konkurso idėja.

Dar įdomiau, kad mes nė nežinome, kas pateikė laimėjusį projektą. Mums pateiktas tik projekto pavadinimas, tačiau neskelbiama, kas tie architektai, kurie jį rengė.

- Teisiškai laimėjusio projekto autoriai gali pareikšti pretenzijų? Juk keltas konkurso sąlygas jų projektas atitiko.

- Vargu ar laimėtojai skųstųsi. Tačiau nelaimėję gali jausti nuoskaudą. Jie gali sakyti, jog yra taip pat pasiryžę pataisyti savo projektus. Kodėl laimėjęs projektas, kuris bus keičiamas, yra geresnis už pralaimėjusius? Juos taip pat galima pakeisti tiek, kiek reikia.

- Esate vienas iš peticijos, reikalaujančios skelbti naują konkursą, įtraukiant kultūros paveldo išsaugojimo reikalavimus, autorių. Tačiau savivaldybės reakcijos, regis, nėra. Ar visuomenė gali tikėtis, kad vyks projekto derinimas su gyventojais?

- Savivaldybė vangiai reaguoja į tokius dalykus, kaip peticijos. O pagal mūsų teisinę bazę su visuomene derinti nieko nereikia, pakanka tik visuomenei parodyti. O jeigu visuomenė pamato, kad tai, kas padaryta, neatitinka jos lūkesčių, gali priešintis. Kartais tai ir atneša laimėjimą - projektai taisomi. Nors turėtų būti atvirkščiai - visuomenės norai turėtų būti įtraukiami į projektavimo sąlygas.

Savivaldybės pagrindinis tikslas - tarnauti gyventojų poreikiams. Jeigu kai kurie valdininkai to nesupranta, jiems ne vieta savivaldybėje. Tai nėra priešprieša. Mes nekovojame prieš savivaldybę, mes priešinamės nekompetencijai, gyventojų nuomonės nepaisymui.